Piotrkovo seimas, luomams pritariant, paskyrė kunigaikščiui Augustui karaliaus pajamas iš Mazovijos ir Prūsijos.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 674
Tėvas manė,\nkad, įsitraukus sūnui į visokius reikalus, priblėsianti ir\nužgesianti ne laiku suliepsnojusi meilė. Nusivežė tad\njį su savimi į Piotrkovą, į Lenkijos karalystės seimą,\nkuris, luomams pritariant, iš Mazovijos ir Prūsijos gau\nnamas karaliaus pajamas paskyrė kunigaikščiui Augus\ntui. Ligos ten ištiktas, karalius, lapkričio mėnesį su\ngrįžęs į Krokuvą, leido Augustui vykti į Lietuvą, prieš\nkelionę visaip sūnų pamokęs ir pagraudenęs.
Narbutas aiškina, kad 1567 metais vietoj abejotino Gardino seimo iš tikrųjų vyko ilgai posėdžiavęs Lenkijos seimas Piotrkove.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 514
Po trumpo miesto aprašymo ir žinutės apie Lietuvos seimą, posėdžiavusį Gardine 1567 metais (Ar posėdžia vo seimas Gardine 1567 metais, buvo abejonių, kurių vien kronikos nepašalino. Iš tikrųjų tais me tais vyko Lenkijos seimas Piotrkove, trukęs ilgai ir sėkmingai posėdžiavęs. Tais metais karaliui Žy gimantui buvo daug darbų ir rūpesčių; mat, be ši to darbštaus seimo, dar kariavo šiaurėje karą su Rusija.
Piotrkovo seime karalius Žygimantas parengė abiejų tautų žygį, o rudenį su kariuomene išžygiavo iš Vilniaus.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 514
Tais metais karaliui Žy gimantui buvo daug darbų ir rūpesčių; mat, be ši to darbštaus seimo, dar kariavo šiaurėje karą su Rusija. Romanas Sanguška kovojo kruvinus mū šius su Rusija; įvyko taip, kad karalius, Piotrkovo seime parengęs abiejų tautų žygį, rudenį su ka riuomene išžygiavo iš Vilniaus, bet pasiekė tik Ra- daškovičius; ten jis susitiko su caro pasiuntiniais, pareiškusiais pageidavimą taikytis. Nors karalius nenutraukė karo veiksmų, už kuriuos stojo San guška ir Jonas Chodkevičius, tačiau, matyt, sku bėjo sušaukti seimą Gardine dar 1567 metų pa baigoje, išsiuntinėjęs universalus Lietuvai.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
sąskaita rodydamas dosnumą, pirmiausia pasistengė pelnyti lenkų palankumą. Sušaukęs Vilniuje seimą, jis taip nuteikė lietuvius, kad 1548 m e ta i jų luomai ne tik nesiprieši no, o kurie ne kurie didikai pirmieji pasirašė aktą, jog Belsko žemė Palenkėję at skiriama nuo Lietuvos ir seimo valia atiduodama len kams. Apmaldęs lenkus, Augustas jautėsi saugesnis, be to, susituokęs, kaip dera tikram P u olam a A u g u sto krikščioniui, liovėsi nuogąs- sa n tu o k a su R a d vi- tavęs, kad nusikalsta tikėji- la ite mui, todėl gyveno ramiau nei kada anksčiau.