Pinskas

PDF 140

Trakuose,\nDarsūniškyje, Dauguose, Punioje, Perlojoje, Švenčionyse, Du­\nbingiuose, Utenoje, Eišiškiuose, Gardine, Liet. Brastoje (pirmos\nžmonos Marijos Praksėdos atminimui), Volkoviske, Visoko\nLitevske, Gniondze, Naugardėlyje, Vitebske, Drahočyne,\nPinske, Kamieńce (vyskupui katedrą); Žemaitijoje pastatė Var­\nniuose katedrą ir bažnyčias: Airiogaloje, Betygaloje, Kelmėje,\nKražiuose, Kaltinėnuose, Luokėje, Raseiniuose, Viduklėje, Sen­\nvarniuose, Veliuonoje.

A. Kučinskas, A. Šapoka, M. Krasauskaitė, P. Šležas, S. Sužiedėlis, V. Dėdinas, Zenonas Ivinskis, Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.).

Įkurtąsias bažnyčias ir vyskupų katedras Vytautas gausiai\napdovanojo žemėmis, javais ir pinigais.\nBe bažnyčių Vytautas taip pat statė Lietuvoje ir vienuoly­\nnų. Savo tėviškėn į Trakus parkvietė benediktinus, kuriems pa­\nstatė vienuolyną ir bažnyčią, kad jie užsiimtų mokslu. Kaune ir\nAšmenoje, po nenusisekusio Vorsklos mūšio, įkūrė vienuolynus\npranciškonams; Breste įsteigė vienuolyną augustinijonams;\njuos taip pat gausiai apdovanojo Medininkuose (Viln.) ir Pane­\nmunėje; domininkonus parėmė donacijomis Lucke, Gardine ir\nNaugardėlyje; pranciškonams pastatė jau minėtas bažnyčias\nKaune, Gardine, Pinske, Drahočyne.

PDF 93

Vyriausias sūnus, Man-\nv y d a s, valdė Kernavę ir Slanimą, Narimantas — Turovą\nir Pinską, Karijotas — Naugarduką ir Volkoviską, Algir-\ndas — Krėvą ir Vitebską, Kęstutis buvo gavęs ilgą vakarų\npasienio ruožą — Trakus, Palenkę, Gardiną ir Brastą.

PDF 42

lapkričio 22 dieną su stip­\nriu pulku užpuola abi Vilniaus pilis ir apsupa didžiojo ku­\nnigaikščio buveinę. Vis dėlto Jaunutis išsigelbėjo pabėgda­\nmas kartu su jam palankiu broliu Narimantu, Pinsko \nkunigaikščiu; pirmasis - Smolenske, antrasis pas totorių \nchaną ieškojo prieglobsčio16 * . Tie politiniai pokyčiai Vilniu­\nje, išties pirmi, įkūrus jame sostinę, Lietuvos ir Rusios val­\ndymą, kaip ir patį miestą, perleido į Algirdo rankas.

PDF 42

lapkričio 22 dieną su stip­\nriu pulku užpuola abi Vilniaus pilis ir apsupa didžiojo ku­\nnigaikščio buveinę. Vis dėlto Jaunutis išsigelbėjo pabėgda­\nmas kartu su jam palankiu broliu Narimantu, Pinsko \nkunigaikščiu; pirmasis - Smolenske, antrasis pas totorių \nchaną ieškojo prieglobsčio16 * . Tie politiniai pokyčiai Vilniu­\nje, išties pirmi, įkūrus jame sostinę, Lietuvos ir Rusios val­\ndymą, kaip ir patį miestą, perleido į Algirdo rankas.

PDF 42

lapkričio 22 dieną su stip­\nriu pulku užpuola abi Vilniaus pilis ir apsupa didžiojo ku­\nnigaikščio buveinę. Vis dėlto Jaunutis išsigelbėjo pabėgda­\nmas kartu su jam palankiu broliu Narimantu, Pinsko \nkunigaikščiu; pirmasis - Smolenske, antrasis pas totorių \nchaną ieškojo prieglobsčio16 * . Tie politiniai pokyčiai Vilniu­\nje, išties pirmi, įkūrus jame sostinę, Lietuvos ir Rusios val­\ndymą, kaip ir patį miestą, perleido į Algirdo rankas.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.).

Kęstutis iš Trakų, savo \nvaldos sostinės, turėjęs geriausių galimybių stebėti visus \nbrolio žingsnius, staiga 1345 m. lapkričio 22 dieną su stip­\nriu pulku užpuola abi Vilniaus pilis ir apsupa didžiojo ku­\nnigaikščio buveinę. Vis dėlto Jaunutis išsigelbėjo pabėgda­\nmas kartu su jam palankiu broliu Narimantu, Pinsko \nkunigaikščiu; pirmasis - Smolenske, antrasis pas totorių \nchaną ieškojo prieglobsčio16 * .

PDF 201

Tuo būdu į jo valdymo pabaigą atskiros kunigaikštystės liko\ntik Kopiliuje, Slucke, Pinske, keletas jų liko Černigovo krašte\nir Maskvos pasieny. Tačiau jose esančias pilis valdė didžiojo\nkunigaikščio vietininkai, todėl jos nebegalėjo būti pavojingos

PDF 354

Tuo būdu atsirado jėzuitų kolegijos Kražiuose (didžiojo hetmono Jono Karolio Katkevičiaus fundacija), Gardine (Smolensko vyskupo Isaikovskio ir kt. fundacija). Oršoje (karaliaus Zig- manto fundacija), Smolenske (klebono Lempickio ir kt. fun- dacija), Kaune (brolių Vijūkų Kojelavičių fundacija), Minske (kanclerio Martyno Oginskio ir K. Bžostausko fundacija), Nau- garduke (sudėtinė fundacija), Bobruiske (Triznos fun- dacija), Pinske (kanclerio Aibr. St. Radvilos fundacija), Pa- šiaušėje (bajoro Beinarto f-ja), Slucke (sudėtinė f-ja), Vitebske (Smolensko vaivados A. Gansiausko f-ja), Žodiš- kiuose (Minkevičių f-ja), Brastoje (vicekanclerio L. K. Sa- piegos f-ja).

PDF 354

Tuo būdu atsirado jėzuitų kolegijos Kražiuose (didžiojo hetmono Jono Karolio Katkevičiaus fundacija), Gardine (Smolensko vyskupo Isaikovskio ir kt. fundacija). Oršoje (karaliaus Zig- manto fundacija), Smolenske (klebono Lempickio ir kt. fun- dacija), Kaune (brolių Vijūkų Kojelavičių fundacija), Minske (kanclerio Martyno Oginskio ir K. Bžostausko fundacija), Nau- garduke (sudėtinė fundacija), Bobruiske (Triznos fun- dacija), Pinske (kanclerio Aibr. St. Radvilos fundacija), Pa- šiaušėje (bajoro Beinarto f-ja), Slucke (sudėtinė f-ja), Vitebske (Smolensko vaivados A. Gansiausko f-ja), Žodiš- kiuose (Minkevičių f-ja), Brastoje (vicekanclerio L. K. Sa- piegos f-ja).

PDF 78

Vietą savo stovyklavietei jie pasirinko prie\nKlecko miesto, kuris dar 1503 m. buvo jų\nsunaikintas ir nekėlė pavojaus, o stovėda-\nmas ant kelių, vedančių į Pinską, Vilnių,\nNesvyžių ir Slucką, buvo itin geras punktas\nišpuoliams, kuriuos totoriai vykdė pasi-\nskirstę mažesniais būriais.\n\nLietuvos kariuomenės mobilizacija, vadai\nir pirmieji susidūrimai\n\nStaigus totorių įsiveržimas sutrukdė jų\nveiksmus patyrusių paliestų pavietų ba-\njorijai mobilizuotis, o jų mažesnių būrių\n\nVilnius Aleksandro valdymo laikais.

Sud. Karolis Zikaras, Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.).

Ties Lojevu jie\npersikėlė į dešinįjį Dniepro krantą ir pa-\nspartinę žygio tempą pasileido tiesiai va-\nkarų kryptimi Mozyriaus ir Slucko link.\nGaliausiai apie liepos 20-22 d. jie sustojo.\nVietą savo stovyklavietei jie pasirinko prie\nKlecko miesto, kuris dar 1503 m. buvo jų\nsunaikintas ir nekėlė pavojaus, o stovėda-\nmas ant kelių, vedančių į Pinską, Vilnių,\nNesvyžių ir Slucką, buvo itin geras punktas\nišpuoliams, kuriuos totoriai vykdė pasi-\nskirstę mažesniais būriais.

PDF 252

Narimantui, kuris 1348 m. žuvo\nStrėvos kautynėse su kryžiuočiais, buvo tekusios Pinsko ir Turovo\nkunigaikštijos, t. y. dabartinė Polesė (Pripetės plote).

PDF 53

11. APIE VAIŠVILKO NUŽUDYMĄ IR PALEMONO GIMINES GALĄ Vaišvilkas, tai išgirdęs, su pinskiečiais nuvyko į Naugarduką, ten pasiėmė su savimi naugardukiečius ir parvyko į Lietuvą kunigaikščiauti. Visa Lietuva sutiko savo valdovo sūnų didžiai džiaugdamasi.

PDF 23

Už tų tyragetų juo tolesniai dar į šiaurę gyveno masagetai, beje, me- žės getai, arba medės gyventojai, kurie giriose Juo­ dojoj ir Žaliojoj gyveno. Versmėse Pinsko gyveno vadinami budinai, kurie kalbėjo mišria grekonų ir skitų kalba, už tų budinu juo dar į šiaurę, beje, apy­ gardose Vilniaus, neiriai; regis, upė Neris ir kalnai to krašto Paneriai nuo tų gyventojų yra praminti. Tie getai kariavo su Darijum, viešpačiu persų, pas- kiaus su Pilypu, viešpačiu maudonų, bet tų karių trumpumas mano rašto neleidžia čia išguldyti.

PDF 389

Tai antra pagal dydį suma, daugiau turėjo mokėti Vilnius - 500 kapų grašių ir dar iš- rengti 300 raitelių. Po Kauno ėjo 100 kapų grašių mokėti turėję Belskas, Drohičinas, Gardinas, Pinskas, Polockas, kiti - dar mažiau. Iš valstybės lietuviškųjų žemių miestų sąraše dar yra Trakai, kurių miestiečiai krikščionys ir karaimai kartu turėjo mokėti 60 kapų grašių, ir Merkinė, turėjusi mokėti 30 kapų grašių.

PDF 93

Vyriausias sūnus, Man-\nv y d a s, valdė Kernavę ir Slanimą, Narimantas — Turovą\nir Pinską, Karijotas — Naugarduką ir Volkoviską, Algir-\ndas — Krėvą ir Vitebską, Kęstutis buvo gavęs ilgą vakarų\npasienio ruožą — Trakus, Palenkę, Gardiną ir Brastą.