vieta

Pernu

2 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 3 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–3 iš 3 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Vytautas išleido kunigaikštytę Sofiją iš Marienburgo, o jos palyda iš Gdansko laivais pasiekė Pernu ir Pskovą.

Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

PDF 93

Tais pačiais metais, Vytautui būnant Vokiečių že­\nmėje, į Marienburgą atvyko pasiuntiniai iš Maskvos, \nnuo didžiojo kunigaikščio Vasilijaus Dmitrijevičiaus, \nprašydami didįjį kunigaikštį Vytautą, kad [leistų] duk­\nterį už didžiojo kunigaikščio Vasilijaus Dmitrijevičiaus. \nDidysis kunigaikštis Vytautas atidavė savo dukterį ku­\nnigaikštytę Sofiją ir išleido ją iš Marienburgo, o su \nja pasiuntė kunigaikštį Joną Algimantaitį, ir jie iš \nGdansko miesto išplaukė laivais2 3 , per jūrą pasiekda­\nmi Pernu2 1 ir Pskovo miestą. Pskoviečiai sutiko juos \nlabai svetingai ir palydėjo pagarbiai ligi Didžiojo Nau- \ngardo.
t-002vidutinis

Atrodo, kad šis posakis būdingas net ir to limesniems Baltijos jūros pakrantės gyventojams ir yra vartojamas, kuo įsitikinau lankydamasis Klaipėdoje, Ry goje, Pernu, Taline, Kronštate, Fredrikshamne ir Sveaborge 1806—1810 metais.

Lietuvių tautos istorija, t. 3

PDF 466

Atrodo, kad šis posakis būdingas net ir to­\nlimesniems Baltijos jūros pakrantės gyventojams ir yra \nvartojamas, kuo įsitikinau lankydamasis Klaipėdoje, Ry­\ngoje, Pernu, Taline, Kronštate, Fredrikshamne ir Svea- \nborge 1806—1810 metais.
c-001Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

Ir didysis kunigaikštis Vytautas įkasė patrankas Tauro kalne, ant kurio didysis kunigaikštis Gediminas buvo nudėjęs taurą ir dėl to tas kalnas vadinasi Taura- kalnis. Įsakė šaudyti į Kreivąjį kalną, ir nemaža to Kreivojo kalno su užtvaromis nuvertė, ir pilies žmo­ nes apėmė baimė. O tuo metu didysis kunigaikštis Vy­ tautas pradėjo šturmą ir užėmė likusiąją pilies dalį 35, sučiupo kunigaikštį Skirgailą ir uždarė jį kalėjime36, ir Kreivąją pilį sudegino37, ir ėmė valdyti Vilnių ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Karalius Jogaila pasiuntė pas jį savo pasiunti­ nius M, šitaip kreipdamasis: „Nebeniokok daugiau tos Lietuvos žemės, savo ir mūsų tėviškės.