vieta

Paštuvos valsčius

5 teiginiai6 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 5 teiginiai ir visi 6 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–7 iš 7 rodomų įrašų

t-001vidutinis

1316 m. žiemą maršalas Henrikas su daugybe raitelių netikėtai įsiveržė į Paštuvos valsčių, jį nusiaubė ir paėmė arba nukovė 500 žmonių.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 213

Apie Paštuvos valsčiaus nusiaubimą\n\n 1316 viešpaties metais, žiemą, brolis Henrikas, maršalas, su daugybe raitelių netikėtai\nįsiveržė į Paštuvos valsčių ir jį nusiaubė, degindamas bei plėšdamas, o penkis šimtus\nžmonių paėmė į nelaisvę ar nukovė.\n\n\n\n\n 327 (320).
t-002vidutinis

Magistras Meinhardas su šimtu brolių ir daugybe raitelių įsiveržė į Gaižuvos ir Paštuvos valsčius ir niokojo juos gaisrais.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 182

Apie Paštuvos ir Gaižuvos valsčių apiplėšimą\n\n Tuo metu brolis Meinhardas, magistras, nesitenkindamas lietuviams pridarytais\nnuostoliais, su šimtu brolių ir galybe raitelių įsiveržė į Gaižuvos535 ir Paštuvos536 valsčius,\nviską čia didžiausiais gaisrais niokodamas, tiesa, į nelaisvę paėmė ir nužudė nedaug\nžmonių, o grobio irgi mažai išsigabeno. Begrįžtantį jį persekiojo lietuviai ir kelis kartus\nkapo esantis Pilies (Ramybės) kalnas (atrodo, XV a.
t-003aukstas

1294 m. žiemą magistras padalijo kariuomenę į dvi dalis, kurių viena įsiveržė į Paštuvos valsčių, o kita patraukė į Gaižuvos valsčių.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 185

Apie Paštuvos ir Gaižuvos valsčių nuniokojimą 1294 viešpaties metų žiemą magistras, rūpindamasis tikinčiųjų gerove, ketino su savo kariuomene įsiveržti į Ariogalos valsčių, bet leidosi atkalbamas. Tada jis padalijo savo kariuomenę į dvi dalis, ir Ragainės broliai su sembais įsibrovė į Paštuvos valsčių, o kita dalis patraukė į Gaižuvos valsčių; baisiai nusiaubę abu valsčius gaisrais, nužudę bei paėmę į nelaisvę 100 žmonių, sugrįžo su dideliu grobiu namo. 256 (249).
t-004vidutinis

Paštuvos valsčius buvo deš.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 183

536 D. — Pastovie, Jer.— Pastow. Paštuvos valsčius buvo deš. Nemuno krante žemiau\nNevėžio žiočių; pavadinimą išsaugojo to pat vardo kaimas tarp Kulautuvos ir Vilkijos.\nValsčiaus centras — Paštuvos (Vilkijos) pilis (D. III, 347; Zajączkowski S., Studya..., p.\n40—41; SZM, p. 229), ji buvusi Jaučakių piliakalnyje į rytus nuo Vilkijos (LAA, 2, p. 72;\nMakarevičius A., Vilkijos..., p. 62).
t-005aukstas

1294 m. žiemą Ragainės broliai su sembais įsiveržė į Paštuvos valsčių, o kita kariuomenės dalis patraukė į Gaižuvos valsčių.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 185

Apie Paštuvos ir Gaižuvos valsčių nuniokojimą 1294 viešpaties metų žiemą magistras, rūpindamasis tikinčiųjų gerove, ketino su savo kariuomene įsiveržti į Ariogalos valsčių, bet leidosi atkalbamas. Tada jis padalijo savo kariuomenę į dvi dalis, ir Ragainės broliai su sembais įsibrovė į Paštuvos valsčių, o kita dalis patraukė į Gaižuvos valsčių; baisiai nusiaubę abu valsčius gaisrais, nužudę bei paėmę į nelaisvę 100 žmonių, sugrįžo su dideliu grobiu namo. 256 (249).
c-003Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

326 (319). Apie Paštuvos valsčiaus nusiaubimą 1316 viešpaties metais, žiemą, brolis Henrikas, maršalas, su daugybe raitelių netikėtai įsiveržė į Paštuvos valsčių ir jį nusiaubė, degindamas bei plėšdamas, o penkis šimtus žmonių paėmė į nelaisvę ar nukovė. 327 (320).
c-004Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

246 (239). Apie Paštuvos ir Gaižuvos valsčių apiplėšimą Tuo metu brolis Meinhardas, magistras, nesitenkindamas lietuviams pridarytais nuostoliais, su šimtu brolių ir galybe raitelių įsiveržė į Gaižuvos535 ir Paštuvos536 valsčius, viską čia didžiausiais gaisrais niokodamas, tiesa, į nelaisvę paėmė ir nužudė nedaug žmonių, o grobio irgi mažai išsigabeno. Begrįžtantį jį persekiojo lietuviai ir kelis kartus kapo esantis Pilies (Ramybės) kalnas (atrodo, XV a. pradžioje jame buvusi atstatyta Veliuonos pilis — LAA, 2, p. 179, Nr. 805).