Paryžiuje Lietuva gavo politinę britų, materialinę – JAV, karinę – Prancūzijos paramą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 141
Paryžiuje Lietuva gavo politinę britų, materialinę – JAV, karinę – Prancūzijos paramą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 141
Kovose gimę Lietuvos kariuomenės savanorių pulkai, partizanai mūšiuose dėl nepriklausomybės prarado 1 444 žmones, tačiau apgynė kraštą ir išstūmė iš jo svetimas kariuomenes. Paryžiuje Lietuva gavo politinę britų, materialinę – JAV, karinę – Prancūzijos paramą. Pasamdyta užsienio karininkų tarnybai Lietuvoje, pradėta formuoti JAV lietuvių karinė brigada – nors daug tokių sumanymų nepavyko dėl finansų stokos, jie turėjo gerą atgarsį tarp sąjungininkų.
1940 m. birželio 14-osios rytą vermachtas įžengė į Paryžių.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 187
Smetonos laiškas sovietų prezidentui Michailui Kalininui, nei dviejų aukštų Lietuvos pareigūnų atleidimas nepadėjo – birželio 14-osios rytą vermachtui įžengus į Paryžių, tos pat dienos vakare 11:45 J. Urbšys gavo iš V. Molotovo rankų ultimatumą – pareikalauta, kad Lietuva įsileistų papildomus, jokia sutartimi neribotus sovietų karinius dalinius, pakeistų vyriausybę į prosovietinę, nubaustų „kaltus“ pareigūnus ir duotų atsakymą iki birželio 15 dienos 10 val.
Paryžiuje Henrikas ir Karolis IX mėgino pakeisti kai kuriuos artikulų punktus, bet delegacijoms nenusileidus sutiko ir prisiekė.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 295
Lenkų ir lietuvių delegacijoms atvažiavus į Paryžių, pats Henrikas ir jo brolis Karolis IX stengėsi kai kuriuos punktus pakeisti, bet, delegacijoms nenusileidus, su viskuo sutiko ir prisiekė.
Jaunos poros laikė garbės reikalu susituokti Paryžiuje ir susipažinti su pasauline literatūra bei menu.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 171
Kauno Vytauto Didžiojo universiteto veiklą papildė Žemės ūkio akademija Dotnuvoje, Veterinarijos akademija Kaune, rengusios specialistus žemės ūkiui, Pedagoginis institutas rengė mokytojus, Dailės mokykla ir konservatorija ugdė menininkus, gavę valstybės stipendijas apie 1 500 jaunų lietuvių baigė užsienyje inžinerijos, jūreivystės, medicinos, kalbų ir istorijos, karo mokslus. Jaunos poros laikė garbės reikalu susituokti Paryžiuje, susipažinti su pasauline literatūra, menu. Gimė profesionali lietuvių dailė, architektūra, sava filosofijos mokykla.
1239 m. Prancūzijos karalius Liudvikas perkėlė Viešpaties erškėčių vainiką iš Konstantinopolio į Paryžių.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 229
26. Apie viešpaties erškėčių vainiko perkėlimą 1239 viešpaties metais Liudvikas, Prancūzijos karalius, perkėlė iš Konstantinopolio į Paryžių viešpaties erškėčių vainiką (Ptol. 21,36).
Popiežiaus priklausomybės reskriptas buvo perskaitytas ir sudegintas Paryžiaus karaliaus rūmuose dvasininkų bei pasauliečių akivaizdoje.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 244
Mat popiežius pasakė, kad ir pasaulietiški, ir dvasiški Prancūzijos karalystės reikalai esą betarpiškai pavaldūs apaštališkajam sostui, ir pasiuntė popiežius priklausomybės reskriptą su bule Prancūzijos karaliui, tvirtindamas, jog tas, kas teigiąs priešingai, esąs eretikas. Šis reskriptas buvo perskaitytas ir sudegintas Paryžiuje, karaliaus rūmuose, daugybės dvasininkų bei pasauliečių akivaizdoje. Karalius paskelbė 15 kaltinimų popiežiui ir kreipėsi į busimąjį susirinkimą arba popiežių. Vis dėlto popiežius Romos susirinkime išsiteisino nuo šių kaltinimų (Ptol. p. 1221 ir kt.; Mart. p. 438).
Paryžiaus taikos konferencijoje lietuviai žydams žadėjo plačią kultūrinę autonomiją.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 167
Lietuviai nepuoselėjo antisemitizmo ir žydų asimiliacijos planų, o žydams Paryžiaus taikos konferencijoje prižadėjo viską, ko tie tiktai prašė, visų pirma plačiausią kultūrinę autonomiją.
Tamplierių ordino didysis magistras 1314 m. buvo sudegintas ant laužo Paryžiuje.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 18
Apkaltintas erezija Tamplierių ordinas galutinai likviduotas 1312 m., o jo didysis magistras sudegintas ant laužo Paryžiuje 1314 m.69 Tokiomis aplinkybėmis ir Kryžiuočių ordinui nebepakako tradicinės kovos prieš pagonis argumentacijos.
Po susitikimo Paryžiuje su Augustu Zaleskiu A. Voldemarą Kauno stotyje pasitiko karininkai, priešinęsi deryboms su Lenkija.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 159
Po susitikimo Paryžiuje su Lenkijos užsienio reikalų ministru Augustu Zaleskiu (August Zaleski) birželio 22 dieną A. Voldemarą Kauno stotyje pasitiko grupė karininkų, kurie davė jam suprasti, kad tokiomis sąlygomis derybos su lenkais sulauks kietos opozicijos.
Voldemaras buvo nubaustas tremtimi iš Zarasų į Paryžių.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 164
Tik A. Voldemaras šį kartą nubaustas ypač rimtai – iš Lietuvos provincijos miestelio Zarasų ištremtas į Paryžių...
1919 m. prasidėjusioje Paryžiaus taikos konferencijoje Lietuva nebuvo juridinė dalyvė ir veikė kuluaruose.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 138
Versalio sistemoje Lietuva, kitaip negu Lenkija, nebuvo 1919 m. pradžioje prasidėjusios Paryžiaus taikos konferencijos juridinė dalyvė, tad oficialiai delegacija vadinosi Lietuvos delegacija prie Paryžiaus taikos konferencijos ir veikė kuluaruose.
Augustinų ordino mokytojas Egidijus mirė Avinjone 1316 m. sausio 1 d. ir buvo palaidotas Paryžiuje su savo ordino broliais.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 239
Šis popiežius patvirtino karmelitų ordiną, dėl kurio Liono sinodas nebuvo nieko nutaręs, o karmelitai šiurkščius marškinius pakeitė baltais abitais. Tuo pat metu Paryžiuje daugiau triūsė augustinų ordinas, kai jį tvarkė nauji magistrai (Ptol. 24,13; Mart. p. 432; Ptol. 24, H). 72. Apie brolį Egidijų, švento Augustino ordino didįjį mokytoją, bei apie jo mirtį Tuo metu garsėjo magistras Egidijus, didysis augustinų ordino mokytojas, vėliau Bonifaco VIII, popiežiaus, paskirtas Beri arkivyskupu (Ptol. 24, 14), jis mirė Avinjone, kai ten įsikūrė Romos kurija, Jono XXII, popiežiaus, laikais, 1316 viešpaties metų sausio 1 dieną, o palaidotas Paryžiuje su kitais savo ordino broliais.
Lietuva, kitaip negu Lenkija, nebuvo 1919 m. pradžioje prasidėjusios Paryžiaus taikos konferencijos juridinė dalyvė, tad oficialiai delegacija vadinosi Lietuvos delegacija prie Paryžiaus taikos konferencijos ir veikė kuluaruose.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 138
Versalio sistemoje Lietuva, kitaip negu Lenkija, nebuvo 1919 m. pradžioje prasidėjusios Paryžiaus taikos konferencijos juridinė dalyvė, tad oficialiai delegacija vadinosi Lietuvos delegacija prie Paryžiaus taikos konferencijos ir veikė kuluaruose.
1304 m. apie Kalėdas per potvynį Paryžiuje sugriuvo abu tiltai, ir jų žymės nebeliko.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 245
97. Apie potvynį 1304 viešpaties metais, apie kalėdas, taip ištvino vanduo, kad žmonės manė, jog žūsią nuo tvano. Paryžiuje sugriuvo abudu tiltai, kurių nė žymės nebeliko, kitos provincijos irgi patyrė baisybę nuostolių.
1573-1574 m. pasiuntinybė vyko į Paryžių.
„Mes, Lietuva.“ LDK bajorija XVI a.
PDF 220
1573-1574 m., buvę Strasbūro gimnazijos mokiniai M. K. Radvila Našlaitėlis ir A. Pronskus susitiko būdami Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atstovais pasiuntinybėje, kuri vyko į Paryžių parsivežti išrinkto Lenkijos-Lietuvos valdovo Henriko Valua.
Th. Jeffersonas 1784-1789 m. gyveno Paryžiuje ir dirbo ambasadoriumi.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: tarp tradicijų ir naujovių
PDF 272
T. Jcflįrsonas taip pat buvo puikiai išsilavinęs, daug keliavo, 1784-1789 m. gyveno Paryžiuje (dirbo ambasadoriumi), garsėjo kaip uoliai patriotiškas pilietis, buvo masonas.
Antikos muziejuje Paryžiuje buvo nemažai egiptietiškų, graikiškų ir skandinaviškų kryžių paminklų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 379
Antikos muziejuje Paryžiuje yra nemaža paminklų su tokiais egiptietiškais, graikiškais, skandinaviškais kryžiais.