Parusnis

PDF 139

Netikėliai tarės tuomi savo apjuoktas šventeny­ bes nuo krikščionų nugerbę ir užrūstintus savo die­ vus atlyžinę, vienok tarnus švento Vaitiekaus mū- čelnyko paleidę sveikus, kurie pargrįžę namon Bo­ leslovui karaliui nelaimą Vaitiekaus apipasakojo. Karalius lenkų Boleslovas, jutęs tą nelaimą Vai­ tiekaus, liepė jo kūną nuo netikėlių, noris visų bran­ giausiai, atpirkti, ko dėjęsis, išsiuntė karalius siun­ tinius į Parusnį. Bet netikėliai norėjo pagal smagu­ mą kūno sidabro gauti lygų luitą.

PDF 539

Taip Gediminui bedraudžiant vokyčius Padau- gavy, nuo vakarų pradėjo plūsti naujos gaujos mel- džionų, sukeltos popiežiaus balsu iš Teutonijos ir Čekų kariauti netikėlių lietuvių. Atvedė tas gau­ jas į Parusnį karvedžiai Zinenbergas ir Ekerbergas su daugybe diduomenės, su kuriais mistras kryžėjų susinėręs gulė visuotinai į Lietuvą. Nes atsitiko tą žiemą taip baisūs speigai, jog ne vien vaisių me­ džiai, bet pačios girios vietomis pavasarį nebišspro- go, pati jūra Žemaičių per 15 mylių užšalo nuo pa­ šalio taip, jog iš Danijos į Liubeką galėjo pėsčia jūra ateiti; gyvoliai meldžionų ir patys, nepratę į taip baisius speigus, mažne visi išstipo nieko gero nenuveikę jau Parusny, jau Lietuvoj.

PDF 612

Darin marčelga vėl tu­ rėjo su visa savo galia, lig iš naujo pilį pastrūni- jant, nuo antpuolių netikėlių gynioti. Rudenop atėjo nauja talka meldžionų į Parusnį, kurią atvedė viešpats Essų Otas. Marčelga kryžė­ jų, sukėlęs visą savo kariauną, susinėrė vėl su mi­ na votais meldžionimis ir traukė Veliuonon; žemai­ čiai norėjo jiems kelią užstoti, ištiko į mūšą, bet apsiskardžiusios šalys atsitraukė be didžio nuokry- čio.