1919 m. sausio 9 d. bolševikų pajėgos užėmė Panevėžį, o J. Variakojis su pirmuoju savanorių būriu pasitraukė į Kėdainius.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 173
## Puslapis 173 ————— Dar 1918 m. gruodžio 29 d. paskir- tas Panevėžio srities apsaugos viršininku karin. J. Variakojis, nuvykęs į pasky- rimo vietą, energingai ėmėsi organi- zuoti savanorių būrį. Tačiau tų metų sausio 9 d. stambioms bolševikų pajė- goms užimant Panevėžį, J. Variakojis su pirmuoju savanorių būriu paliko miestą ir atvyko į Kėdainius.
Balandžio 3 d. apie 15 val. bolševikai, sutelkę didesnes pajėgas, užpuolė Panevėžį, bet puolimas iki vidurnakčio buvo atremtas.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 180
Miesto gyvento-\njai džiaugsmingai sutiko išvaduotojus.\nTuo tarpu bolševikai reorganizavosi, ir\nsutelkę didesnes pajėgas, užpuolė Panevėžį.\nMūšis prasidėjo balandžio 3 d.
Panevėžyje buvo įkurta viena iš pijarų mokyklų.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 356
Pijarai, niekuo daugiau neužsiimdami, kaip tik mokymu, gyveno tik ten, kur buvo jų mokyklų, o jėzui- tai stengėsi visur apsigyventi. Pijarų mokyklos — vienur pilnos kolegijos, kitur žemesniosios mokyklos — buvo įkurtos šiose vie- tose: Vilniuje, Geranainyse, Dambravicoje, Blotnoje, Naujajam Dolske, Ščucine, Panevėžy, Verenavoj, Ukmergėje, Raseiniuose, Va- leranavoj, Vitebske, Želviuose ir dar vienur kitur. #### 6.
Panevėžyje veikusią lenkų gimnaziją finansiškai rėmė Lietuvos vyriausybė ir lenkų kultūros organizacijos.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 170
Švietimui padėjo lenkų kultūros organiza- cijos Pochodnia („Deglas“), Oswiata („Apšvieta“), Jutrzenka („Aušrinė“), gaudavusios pinigų iš Lenkijos. Jos rėmė lenkų pradines mokyklas ir Lie- tuvos vyriausybės finansiškai remiamas lenkų gimnazijas Kaune, Pane- vėžyje ir Ukmergėje. 1935–1936 mokslo metais veikė apie 30 lenkiškų mokyklų.
1560 m. Petro Miklaševskio kuopai, kurią sudarė 100 karių, buvo nurodyta į Livoniją žygi uoti pro Kauną, Ukmergę, Panevėžį.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 150
Kaunas buvo jų kelyje vykstant į karą ar grįžtant iš jo. 1560 m. Petro Miklaševskio kuopai, kurią sudarė 100 karių, buvo nurodyta į Livoniją žygi uoti pro Kauną, Ukmergę, Panevėžį.
Lietuviškųjų žemių miestai turėjo mokėti taip: Trakai 100 kapų grašių, Merkinė, Šeduva, Virbalis - po 40 kapų grašių, Jurbarkas, Panevėžys, Šiauliai - po 30 kapų grašių, dar keliolika miestų ir miestelių - po 8-20 kapų grašių.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 389
Kiti miestai turėjo mokėti kur kas mažiau, daugiausia Brestas ir Kije- vas, - po 200 kapų grašių, Minskas, Mogiliavas, Pinskas - po 150 kapų grašių, Gar- dinas - 120 kapų grašių. Lietuviškųjų žemių miestai turėjo mokėti taip: Trakai 100 kapų grašių, Merkinė, Šeduva, Virbalis - po 40 kapų grašių, Jurbarkas, Panevėžys, Šiauliai - po 30 kapų grašių, dar keliolika miestų ir miestelių - po 8-20 kapų grašių. Matyti, kad Kaunas sidabrinės mokėjo kelis kartus mažiau nei Vilnius.