vieta

Panevėžys

6 teiginiai6 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 6 teiginiai ir visi 6 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–6 iš 6 rodomų įrašų

t-001aukstas

1919 m. sausio 9 d. bolševikų pajėgos užėmė Panevėžį, o J. Variakojis su pirmuoju savanorių būriu pasitraukė į Kėdainius.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 173

## Puslapis 173 ————— Dar 1918 m. gruodžio 29 d. paskir- tas Panevėžio srities apsaugos viršininku karin. J. Variakojis, nuvykęs į pasky- rimo vietą, energingai ėmėsi organi- zuoti savanorių būrį. Tačiau tų metų sausio 9 d. stambioms bolševikų pajė- goms užimant Panevėžį, J. Variakojis su pirmuoju savanorių būriu paliko miestą ir atvyko į Kėdainius.

t-002

Balandžio 3 d. apie 15 val. bolševikai, sutelkę didesnes pajėgas, užpuolė Panevėžį, bet puolimas iki vidurnakčio buvo atremtas.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 180

Miesto gyvento-\njai džiaugsmingai sutiko išvaduotojus.\nTuo tarpu bolševikai reorganizavosi, ir\nsutelkę didesnes pajėgas, užpuolė Panevėžį.\nMūšis prasidėjo balandžio 3 d.

t-003vidutinis

Panevėžyje buvo įkurta viena iš pijarų mokyklų.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 356

Pijarai, niekuo daugiau neužsiimdami, kaip tik mokymu, gyveno tik ten, kur buvo jų mokyklų, o jėzui- tai stengėsi visur apsigyventi. Pijarų mokyklos — vienur pilnos kolegijos, kitur žemesniosios mokyklos — buvo įkurtos šiose vie- tose: Vilniuje, Geranainyse, Dambravicoje, Blotnoje, Naujajam Dolske, Ščucine, Panevėžy, Verenavoj, Ukmergėje, Raseiniuose, Va- leranavoj, Vitebske, Želviuose ir dar vienur kitur. #### 6.

t-004vidutinis

Panevėžyje veikusią lenkų gimnaziją finansiškai rėmė Lietuvos vyriausybė ir lenkų kultūros organizacijos.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 170

Švietimui padėjo lenkų kultūros organiza- cijos Pochodnia („Deglas“), Oswiata („Apšvieta“), Jutrzenka („Aušrinė“), gaudavusios pinigų iš Lenkijos. Jos rėmė lenkų pradines mokyklas ir Lie- tuvos vyriausybės finansiškai remiamas lenkų gimnazijas Kaune, Pane- vėžyje ir Ukmergėje. 1935–1936 mokslo metais veikė apie 30 lenkiškų mokyklų.

t-005vidutinis

1560 m. Petro Miklaševskio kuopai, kurią sudarė 100 karių, buvo nurodyta į Livoniją žygi uoti pro Kauną, Ukmergę, Panevėžį.

Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

PDF 150

Kaunas buvo jų kelyje vykstant į karą ar grįžtant iš jo. 1560 m. Petro Miklaševskio kuopai, kurią sudarė 100 karių, buvo nurodyta į Livoniją žygi uoti pro Kauną, Ukmergę, Panevėžį.

t-006vidutinis

Lietuviškųjų žemių miestai turėjo mokėti taip: Trakai 100 kapų grašių, Merkinė, Šeduva, Virbalis - po 40 kapų grašių, Jurbarkas, Panevėžys, Šiauliai - po 30 kapų grašių, dar keliolika miestų ir miestelių - po 8-20 kapų grašių.

PDF 389

Kiti miestai turėjo mokėti kur kas mažiau, daugiausia Brestas ir Kije- vas, - po 200 kapų grašių, Minskas, Mogiliavas, Pinskas - po 150 kapų grašių, Gar- dinas - 120 kapų grašių. Lietuviškųjų žemių miestai turėjo mokėti taip: Trakai 100 kapų grašių, Merkinė, Šeduva, Virbalis - po 40 kapų grašių, Jurbarkas, Panevėžys, Šiauliai - po 30 kapų grašių, dar keliolika miestų ir miestelių - po 8-20 kapų grašių. Matyti, kad Kaunas sidabrinės mokėjo kelis kartus mažiau nei Vilnius.