vieta

Paneriai

15 teiginiai10 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 15 teiginiai ir visi 10 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–15 iš 15 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Balińskio liudijimu, Paneriams priklausiusiuose Trakų apskrities kaimuose Vilija dar buvo vadinama Nerimi.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 33

V. p. 152. Dar iki šiol \nlietuviai kaimiečiai, gyvenantys tos \nupės pakrantėse, žemiau Vilniaus, \nvadina ją Nerimi, bent jau žinau, kad \ntaip Vilija yra vadinama kaimuose, \npriklausančiuose Zubiškių palivar­\nkui ir Paneriams Trakų apskrityje. \nAukščiau Vilniaus Vilija, regis, kito \nvardo neturi.
t-002vidutinis

1390 m. Vladislovo Jogailos privilegijoje Vilniaus kapitulai buvo dovanojami Paneriai.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 33

Juk randama, kad Vilniaus\nkapitulai 1390 metais Vladislovo Jo­\ngailos duotoje privilegijoje, kuria do­\nvanojami Paneriai, Vilija yra pava­\ndinta Vigilia: obstaculum in superiori\nparte nostri obstaculi, in fluvio Vigilia\nsituati [aukštutinėje dalyje mūsų už­\nkardos, Vigilijos upėje esančios]. Kai\nkurie mūsų senieji autoriai taip pat\nrašo - Vigilia, užuot rašę Vilija, pvz.
t-003vidutinis

Vilija buvo vadinama Nerimi kaimuose, priklausiusiuose Zubiškių palivarkui ir Paneriams Trakų apskrityje.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 33

V. p. 152. Dar iki šiol \nlietuviai kaimiečiai, gyvenantys tos \nupės pakrantėse, žemiau Vilniaus, \nvadina ją Nerimi, bent jau žinau, kad \ntaip Vilija yra vadinama kaimuose, \npriklausančiuose Zubiškių palivar­\nkui ir Paneriams Trakų apskrityje. \nAukščiau Vilniaus Vilija, regis, kito \nvardo neturi.
t-004vidutinis

Balińskis Panerių pavadinimą siejo su įspūdžiu, kad tarp aukštų kalnų tekanti Neris atrodo tarsi panirusi.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 33

Anksčiau kitaip\nbuvo vadinama arba turėjo ir kitą\nvardą - Neris, nuo to rasi, kad glū­\ndėjo tarp iškilių kalnų arba tikriausia,\nkad žiūrinčiajam nuo aukštų kalnų\natrodė tarsi panirusi - lietuviškai -\nPanerta, nuo ko ją supantys kalnai\nir mūsų laikais vadinami Paneriais.\nUpė Nerige, dažnai minima senovi­\nniame Lietuvos kelių aprašyme,\nesančiame Kryžiuočių archyve, yra\ndabartinė Vilija.
t-005vidutinis

Sapiegų pajėgos iš Vilniaus apylinkių pro Panerius ir Vokę išžygiavo Valkininkų kryptimi.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 140

Sapiegų pajėgos\n\nKitą dieną iš Vilniaus, kurio apylinkėse\n\nir buvo sutelktos, pro Panerius ir Vokę\nValkininkų kryptimi išžygiavo Sapiegų\npajėgos.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 140

panceriniais raiteliais (ši kavalerijos rūšis egzistavo Lenkijoje) ir ilgainiui jų skirtumai\nbeveik išnyko. Dėvėdavo šarvinius marškinius, o xvii a. ir kirasą.\n\nSapiegų pajėgos\n\nKitą dieną iš Vilniaus, kurio apylinkėse\n\nir buvo sutelktos, pro Panerius ir Vokę\nValkininkų kryptimi išžygiavo Sapiegų\npajėgos.
t-006vidutinis

Perkėlimai plaustais per Vilijos upę buvo uždrausti tarp Verkių kaimo ir Panerių kaimo.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 405

Taip pat norime\nuždrausti ir uždraudžiame bei užginame perkėlimus, vadi­\nnamus plaustais, per tą pačią Vilijos upę, kad nė vienas iš\nmūsų pareigūnų ir valdinių jų naudoti negali tarp Verkių kai­\nmo prie Vilniaus vyskupijos ir Panerių kaimo, Vilniaus baž­\nnyčios kapitulai priklausančių, aukštyn nęi žemyn dėl paken­\nkimo tam pačiam mūsų nustatytam muitui, su bausmėmis,\naukščiau mūsų nurodytomis. O kadangi mes, kaip anksčiau\ntvirtinome, skatinami gailesčio mūsų pavaldiniams, minėtą\ntiltą pastatyti ir nutiesti įsakėme, taipgi ir jo muitą, arba mo­\nkestį, skirtą jam taisyti bei neturtingų ligotų žmonių naudai\njau seniai mintyse paskyrėme.
t-007vidutinis

Panerių pavadinimas siejamas su Neries vardu ir žodžiu „Panerta“.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 33

Anksčiau kitaip\nbuvo vadinama arba turėjo ir kitą\nvardą - Neris, nuo to rasi, kad glū­\ndėjo tarp iškilių kalnų arba tikriausia,\nkad žiūrinčiajam nuo aukštų kalnų\natrodė tarsi panirusi - lietuviškai -\nPanerta, nuo ko ją supantys kalnai\nir mūsų laikais vadinami Paneriais.\nUpė Nerige, dažnai minima senovi­\nniame Lietuvos kelių aprašyme,\nesančiame Kryžiuočių archyve, yra\ndabartinė Vilija.
t-008vidutinis

Perkėlimai plaustais per Viliją buvo draudžiami tarp Verkių kaimo ir Vilniaus kapitulai priklausiusio Panerių kaimo.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 405

Taip pat norime\nuždrausti ir uždraudžiame bei užginame perkėlimus, vadi­\nnamus plaustais, per tą pačią Vilijos upę, kad nė vienas iš\nmūsų pareigūnų ir valdinių jų naudoti negali tarp Verkių kai­\nmo prie Vilniaus vyskupijos ir Panerių kaimo, Vilniaus baž­\nnyčios kapitulai priklausančių, aukštyn nęi žemyn dėl paken­\nkimo tam pačiam mūsų nustatytam muitui, su bausmėmis,\naukščiau mūsų nurodytomis. O kadangi mes, kaip anksčiau\ntvirtinome, skatinami gailesčio mūsų pavaldiniams, minėtą\ntiltą pastatyti ir nutiesti įsakėme, taipgi ir jo muitą, arba mo­\nkestį, skirtą jam taisyti bei neturtingų ligotų žmonių naudai\njau seniai mintyse paskyrėme.
t-009vidutinis

Paneriuose veikęs Ypatingasis SD būrys buvo viena iš dviejų lietuvių zonderkomandų, daugiausia vykdžiusių šaudymus.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 200

Daugiausia šaudė\niš lietuvių sudarytos dvi specialios zonderkomandos – Ypatingasis SD\nbūrys Vilniuje (Paneriuose) ir Heinricho Hamano (Heinrich Hamann)\n„skrajojantis būrys“, kelis kartus per savaitę vykdavęs į provincijos vieto-\nves ir ten šaudęs (jo pagrindą ir sudarė 3-ioji TDA Kauno bataliono kuo-\npa).
t-010vidutinis

1390 m. Vladislovo Jogailos privilegijoje, kuria Vilniaus kapitulai dovanoti Paneriai, Vilija pavadinta Vigilia.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 33

Juk randama, kad Vilniaus\nkapitulai 1390 metais Vladislovo Jo­\ngailos duotoje privilegijoje, kuria do­\nvanojami Paneriai, Vilija yra pava­\ndinta Vigilia: obstaculum in superiori\nparte nostri obstaculi, in fluvio Vigilia\nsituati [aukštutinėje dalyje mūsų už­\nkardos, Vigilijos upėje esančios]. Kai\nkurie mūsų senieji autoriai taip pat\nrašo - Vigilia, užuot rašę Vilija, pvz.
t-011vidutinis

Paneriai buvo viena dažniausiai minimų Jono Dominyko Lopacinskio laiškų sukūrimo ir išsiuntimo vietų.

Domininkas Burba, Bajorų gyvenimo peripetijos XVIII amžiaus vidurio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinėje pagal Vilniaus kanauninko Jono Dominyko Lopac--f1f2c60ede

PDF 3

Citatos tekstas nepasiekiamas.

t-012vidutinis

Algirdas kartais gyvendavo Paneriuose, kurie Balińskio aprašytu metu priklausė Vilniaus kapitulai.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 270

Tikra bent jau tai, kad iki jo nei istorijoje, nei \nrašto paminkluose nėra jokio pėdsako, kad kuris nors Kazi­\nmiero pirmtakų būtų užsiminęs apie Rūdninkus. Algirdas \nkartais gyvendavo Paneriuose, šiandien priklausančiuose \nVilniaus kapitulai. Pasiligojusi Vytauto žmona Julijona bu­\nvo apsistojusi kažkokiame kunigaikščių kaime, vadinama­\nme Memitz, prie Vilniaus, bet iš to pavadinimo, iškraipyto \nvokiečių raštininko, šiandien negalima suprasti, kokia tai \nbuvo vieta.
t-013vidutinis

Versmėse Pinsko gyveno vadinami budinai, kurie kalbėjo mišria grekonų ir skitų kalba, už tų budinu juo dar į šiaurę, beje, apy gardose Vilniaus, neiriai; regis, upė Neris ir kalnai to krašto Paneriai nuo tų gyventojų yra praminti.

Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995

PDF 23

Už tų tyragetų juo tolesniai dar į šiaurę gyveno masagetai, beje, me- žės getai, arba medės gyventojai, kurie giriose Juo­ dojoj ir Žaliojoj gyveno. Versmėse Pinsko gyveno vadinami budinai, kurie kalbėjo mišria grekonų ir skitų kalba, už tų budinu juo dar į šiaurę, beje, apy­ gardose Vilniaus, neiriai; regis, upė Neris ir kalnai to krašto Paneriai nuo tų gyventojų yra praminti. Tie getai kariavo su Darijum, viešpačiu persų, pas- kiaus su Pilypu, viešpačiu maudonų, bet tų karių trumpumas mano rašto neleidžia čia išguldyti.

Michał Baliński Panerių pavadinimą siejo su Neries vardu ir spėjimu, kad upė nuo aukštų kalnų atrodė tarsi panirusi – „Panerta“.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 33

Anksčiau kitaip\nbuvo vadinama arba turėjo ir kitą\nvardą - Neris, nuo to rasi, kad glū­\ndėjo tarp iškilių kalnų arba tikriausia,\nkad žiūrinčiajam nuo aukštų kalnų\natrodė tarsi panirusi - lietuviškai -\nPanerta, nuo ko ją supantys kalnai\nir mūsų laikais vadinami Paneriais.\nUpė Nerige, dažnai minima senovi­\nniame Lietuvos kelių aprašyme,\nesančiame Kryžiuočių archyve, yra\ndabartinė Vilija.

Michał Baliński rašo žinojęs, kad Vilija buvo vadinama Nerimi kaimuose, priklausiusiuose Zubiškių palivarkui ir Paneriams Trakų apskrityje.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 33

V. p. 152. Dar iki šiol \nlietuviai kaimiečiai, gyvenantys tos \nupės pakrantėse, žemiau Vilniaus, \nvadina ją Nerimi, bent jau žinau, kad \ntaip Vilija yra vadinama kaimuose, \npriklausančiuose Zubiškių palivar­\nkui ir Paneriams Trakų apskrityje. \nAukščiau Vilniaus Vilija, regis, kito \nvardo neturi.