Palangos kalnas Narbuto pasakojime garsėjo Praurimės aukuru. Narbutas rašo, kad šventyklos altanoje stovėjo medinis dievo stabas, atgabentas iš Palangos šventųjų miškų.
Visa, ką šiuo klausimu žinome iš istorijos, apsiriboja kalnais, ant kurių stovėjo aukurai arba šventyklos. Kalnas prie Palangos garsėjo Praurimės aukuru, prie Nevėžio šventykla. Vilniaus Plikasis kalnas, ant kurio stovi trys kryžiai, turėjo būti pramintas rusinu - miesto kolonistų, atgabentų iš Lietuvos Rusios kuriant miestą.
Bet virš jos nebuvo stogo; į ją vedė tik vienas įėjimas nuo didžiosios upės pusės; prie sienos, esančios priešais įėjimą, buvo koplyčia, kurios viduje buvo laikomos įvairios retenybės ir vertingos šventenybės; po ja buvo rūsys, kuriame laikė šventuosius žalčius, rupūžes ir panašius šliužus; virš koplyčios kilo altana, išsikišusi 16 uolekčių aukščiau už šventyklos sienų. Pačioje altanoje stovėjo medinis dievo stabas, atgabentas iš Palangos šventųjų miškų. Koplyčia ir altana buvo sumūrytos iš plytų.