Santrauka
Algirdas su Kęstučiu, neatsisakydami krikštytis, pareikalavo, kad kryžiuočių ordinas išsikraustytų iš Pabaltijo ir persikeltų į Rusijos tyrus ginti Europos nuo totorių.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Rytų Pabaltijo žemėje išlikę senosios kultūros paminklai leidžia tirti lietuvių protėvių, latvių, prūsų ir sūduvių-jotvingių praeitį. | c-001 | |
| t-002 Skaičiuojant nuo pirmųjų žmogaus pėdsakų ir baigiant istoriniais laikais, kada žilųjų laikų priešistorinius pa minklus pakeičia rašytieji šaltiniai, priešistoriniai laikai Pabaltijyje apima bent 15-8 tūkstančius metų. | c-002 | |
| t-003 Šiaurės Europą dengęs ledynas, kuris buvo apėmęs Pabaltijį, šiaurės Lenkiją, vidurio Rusiją, ėmė trauktis iš Baltijos plotų. | c-003 | |
| t-004 Ankstyviausieji žmogaus kultūros pėdsakai pietų Pabaltijyje yra datuojami 15.000-10.000 m. pr. | c-004 | |
| t-005 Tuo būdu XI amž-je pagonys liko tik aisčiai ir su jais Pabaltijy gyvenusios ugrių suomių tautos — lybiai ir estai. | c-005 | |
| t-006 Prasidėjus deryboms, Algirdas su Kęstučiu, neatsisakydami krikštytis, pareikalavo, kad kryžiuočių ordinas išsikraustytų iš Pabaltijo ir persikeltų į Rusijos tyrus ginti Europos nuo totorių. | c-006 | |
| t-007 Rausiantis kastuvu rytų Pabaltijo žemėje, kuri ir čia yra už konservavusi daug senosios kultūros paminklų, galima pažvelgti nepalyginamai giliau į seniausią praeitį lietuvių protėvių ir jų arti miausių giminių latvių, prūsų ir sūduvių-jotvingių. | c-007 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Rytų Pabaltijo žemėje išlikę senosios kultūros paminklai leidžia tirti lietuvių protėvių, latvių, prūsų ir sūduvių-jotvingių praeitį.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Bet klaidinga buvo manyti, kad apie lietuvių tautos praeitį tegalima pradėti kalbėti tik nuo tada, kai prasideda patiki mesni rašyti šaltiniai. Rausiantis kastuvu rytų Pabaltijo žemėje, kuri ir čia yra už konservavusi daug senosios kultūros paminklų, galima pažvelgti nepalyginamai giliau į seniausią praeitį lietuvių protėvių ir jų arti miausių giminių latvių, prūsų ir sūduvių-jotvingių. Labai tolimai pirmųjų žmogaus pėdsakų epochai pažinti reikia dar griebtis geolo gijos, paleontologijos ir antropologijos.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Skaičiuojant nuo pirmųjų žmogaus pėdsakų ir baigiant istoriniais laikais, kada žilųjų laikų priešistorinius pa minklus pakeičia rašytieji šaltiniai, priešistoriniai laikai Pabaltijyje apima bent 15-8 tūkstančius metų.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
priešistorinius laikus. Skaičiuojant nuo pirmųjų žmogaus pėdsakų ir baigiant istoriniais laikais, kada žilųjų laikų priešistorinius pa minklus pakeičia rašytieji šaltiniai, priešistoriniai laikai Pabaltijyje apima bent 15-8 tūkstančius metų. Šiaurės Europą dengęs ledynas, kuris buvo apėmęs Pabaltijį, šiaurės Lenkiją, vidurio Rusiją, ėmė trauktis iš Baltijos plotų.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Šiaurės Europą dengęs ledynas, kuris buvo apėmęs Pabaltijį, šiaurės Lenkiją, vidurio Rusiją, ėmė trauktis iš Baltijos plotų.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Šiaurės Europą dengęs ledynas, kuris buvo apėmęs Pabaltijį, šiaurės Lenkiją, vidurio Rusiją, ėmė trauktis iš Baltijos plotų. Jis Pabaltijyje ir artimose srityse paliko dabartinį žemės reljefą (upes ir ežerus, kalvas ir žemumas) su charakteringomis morenomis. Kai apie Juodąją jūrą žmonės jau gyveno nuo ankstybų pa leolito laikų, klimatas Pabaltijyje dar buvo šaltas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Ankstyviausieji žmogaus kultūros pėdsakai pietų Pabaltijyje yra datuojami 15.000-10.000 m. pr.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Ilgai čia žmo nės negalėjo gerai įsikurti, ir gyvenimo sąlygos nebuvo daug ge resnės, kaip dabartinių eskimų. Ankstyviausieji žmogaus kultūros pėdsakai pietų Pabaltijyje yra datuojami 15.000-10.000 m. pr. Kr.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Tuo būdu XI amž-je pagonys liko tik aisčiai ir su jais Pabaltijy gyvenusios ugrių suomių tautos — lybiai ir estai.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Tuo būdu XI amž-je pagonys liko tik aisčiai ir su jais Pabaltijy gyvenusios ugrių suomių tautos — lybiai ir estai. Taip atsitiko dėl to, kad jie gyveno labai nuo- šaliai ir neturėjo artimų ryšių su vakarų Europa.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Prasidėjus deryboms, Algirdas su Kęstučiu, neatsisakydami krikštytis, pareikalavo, kad kryžiuočių ordinas išsikraustytų iš Pabaltijo ir persikeltų į Rusijos tyrus ginti Europos nuo totorių.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Prasidė- jus deryboms, Algirdas su Kęstučiu, neatsisakydami krikštytis, pareikalavo, kad kryžiuočių ordinas išsikraustytų iš Pabaltijo ir persikeltų į Rusijos tyrus ginti Europos nuo totorių. Be to, jie pareikalavo, kad daugumas ordino užimtų žemių būtų grąžintos Lietuvai, — kad būtų grąžintos visos žemės anapus Ne- muno iki Priegliaus ir Alnos upės, paskui — visas Kuršas ir visas kairysis Dauguvos krantas, o nuo Aiviekstės upės intako — ana- pus Dauguvos esanti Latgala.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Rausiantis kastuvu rytų Pabaltijo žemėje, kuri ir čia yra už konservavusi daug senosios kultūros paminklų, galima pažvelgti nepalyginamai giliau į seniausią praeitį lietuvių protėvių ir jų arti miausių giminių latvių, prūsų ir sūduvių-jotvingių.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Rausiantis kastuvu rytų Pabaltijo žemėje, kuri ir čia yra už konservavusi daug senosios kultūros paminklų, galima pažvelgti nepalyginamai giliau į seniausią praeitį lietuvių protėvių ir jų arti miausių giminių latvių, prūsų ir sūduvių-jotvingių. Labai tolimai pirmųjų žmogaus pėdsakų epochai pažinti reikia dar griebtis geolo gijos, paleontologijos ir antropologijos.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |