Niurnbergas

Santrauka

Abu kunigaikščiai pasiuntė pas imperatorių į Niurnbergą vieną savo šeimos narį (greičiausiai Kęstučio sūnų Patriką), kuris įtikino imperatorių, kad Lietuva tikrai krikštysis.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Į Niurnbergą pas imperatorių pasiųstas kunigaikščių šeimos narys įtikino, kad Lietuva tikrai krikštysis.		c-001
t-002 Nors Niurnbergo auksakaliai jau buvo pagaminę karūnas Vytautui ir jo žmonai Julijonai, Lucko suvažiavimas.		c-002
t-003 Niurnbergas, 1741 m. vadinta „šauksmu tyruose“, nes vėlesni jo darbo tęsėjai nebekėlė tokių tikslų.		c-003

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Į Niurnbergą pas imperatorių pasiųstas kunigaikščių šeimos narys įtikino, kad Lietuva tikrai krikštysis.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Derybos dėl krikšto 1358 m. Imperatorius parašė Algirdui ir Kęstučiui laiškus, siūlydamas krikštytis. Abu kunigaikš- čiai pasiuntė pas imperatorių į Niurnbergą vieną savo šeimos narį (greičiausiai Kęstučio sūnų Patriką), kuris įtikino impera- torių, kad Lietuva tikrai krikštysis.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Nors Niurnbergo auksakaliai jau buvo pagaminę karūnas Vytautui ir jo žmonai Julijonai, Lucko suvažiavimas.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Nors Niurnbergo auksakaliai jau buvo pagaminę karūnas Vytautui ir jo žmonai Julijonai, Lucko suvažiavimas. Dail. J. Mackevičius, 1934 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Niurnbergas, 1741 m. vadinta „šauksmu tyruose“, nes vėlesni jo darbo tęsėjai nebekėlė tokių tikslų.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Niurnbergas, 1741 m. vadinta „šauksmu tyruose“, nes vėlesni jo darbo tęsėjai nebekėlė tokių tikslų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai