Prie Kėdainių lenkai ketino susprogdinti tiltą per Nevėžį, bet 1-ojo pasienio pulko ir Kėdainių komendantūros kariai sutrukdė.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 211
Naktį lenkai priartėja prie )— Lietuvių pajėgų išdėstymas ir puolimo kryptys Lenkų pajėgų išdėstyJ mas ir puolimo kryptys = = = =a Lietuvių atsitraukimo kryptys St | me me p> Lenkų atsitraukimo kryptys a || | Kėdainių ir ketina susprogdinti tiltą per Nevėžį, tačiau 1-ojo pasienio pulko Pao, ir Kėdainių komendantūros kariai sutrukdo. Dalis lenkų šiauriau Kėdainių pereina Nevėžį ir susprogdina geležinkelį. T @ Ryteiš Kauno atvyksta kelios kuopos pastiprinimo ir šarvuotas traukinys „Gediminas“, prasideda lenkų pajėgų persekiojimas.
Salyno sutartimi Vytautas sutiko užleisti ordinui Žemaičius iki pat Nevėžio.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 135
Nuo pasirašymo vietos ir sutartis vadinama Salyno sutartim. Ja Vytautas sutiko užleisti ordinui Žemaičius iki pat Nevėžio; ordinui, be to, buvo palikta šiaurinė Suvalkų krašto dalis (anapus linijos, einančios nuo Salyno tiesiog į Šešupę, ir kairysis Šešupės krantas). Už tai ordinas sutiko ne tik nepulti Lietuvos, bet net padėti Vytautui rytuose.
Atiduodamas vokiečiams visą Žemaičių kraštą iki pat Nevėžio upės, Vytautas dar pažadėjo Ordinui Kauną.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 46
Jeigu Vytautas mirtą, nepalikęs jokio įpėdinio, tai jie turėtų atitekti Ordinui. Atiduodamas vokiečiams visą Žemaičių kraštą iki pat Nevėžio upės, Vytautas dar pažadėjo Ordinui Kauną. Prie šito akto Vytauto antspauda neišliko.
1398 m. Vytautas užrašė Ordinui Žemaičių kraštą iki Nevėžio upės.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 124
Ordinas. Vytautas jam buvo užrašęs Žemaičių kraštą iki Nevėžio upės (1398) ir Vok. Ordinas visai nesirūpino žemaičių apkrikštyti.
1398 m. Salyno sutartimi Vytautas užleido Ordinui visą Žemaitiją iki Nevėžio.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 291
1398 mt. Salyno sutartimi jis pats užleido Ordinui visą Žemaitiją, net iki Nevėžio^5 ). O 1400 met. net ginklu padėjo Ordinui suvaldyti ją^6 ).
Narbutas perteikia Hartknocho nuomonę, kad Lietuvoje Kurko garbei kurstoma ugnis turėjusi degti prie Nevėžio.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 224
Dievo Kurko garbei taip pat degė nuolat kurstoma ugnis, ypač Prūsuose, didelėje to dievo šventovėje Šventamiestyje (Szwentameste), kur dabar Heiligenbeilis, lenkiškai SwiętaSiekierka, Šventasis Kirvelis. Lietuvoje, Hartknocho nuomone, tokia ugnis turėjo degti prie Nevėžio upės. 3.
Palei Nevėžį ir toliau į šiaurę, kirsdamas lietuviškąsias žemes, jau turėjo eiti vėliau šaltinių paliudytas kelias į Rygą.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 74
Vandens kelius papildė sausumos, nusidriekiančios palei didžiąsias upes, palei Nemuną Gardino link ar į vakarus iki pirmojo Vokiečių ordino miesto Ragainės, nuo kurios suko Karaliaučiaus ir Dancigo link. Palei Nevėžį ir toliau į šiaurę, kirsdamas lietuviškąsias žemes, jau turėjo eiti vėliau šaltinių paliudytas kelias į Rygą. Tik kelias į Vilnių nutįso atokiau nuo Neries per Žiežmarius ir Trakus.
Tai didelė valtis, kuria daugiausia plaukiota Nemunu žemyn nuo Kauno ir mažesnėse upėse, pirmiausia Nevėžyje.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 247
Mažiausias Aleksote statomas laivas buvo perga. Tai didelė valtis, kuria daugiausia plaukiota Nemunu žemyn nuo Kauno ir mažesnėse upėse, pirmiausia Nevėžyje. Pagaliau prekės Nemunu buvo plukdomos sieliais.
Žemaičių kariuomenė sustojo anapus Nevėžio, ketindama kautis su Kazimieru.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 125
o žemaičiai sujojo ir sustojo anapus Nevėžio, ketindami stoti į mūšį su didžiuoju kunigaikščiu Kazimieru