Teodoras Narbutas Neromą aprašė kaip atskirai pažymėtą tikrosios Lietuvos kraštą ir jos vardą kildino iš Neries upės. Narbutas Nerivani arba Neromani vardus siejo su sena geografijos ištrauka, kurioje jie minimi tarp Šiaurės Europos genčių.
Taip pat ir Žemaitija nuo senų seniausių laikų plytėjo tarp Baltijos jūros, Latvijos ir Stavanijos, o per vidurį tekėjo Ventos upė, skalavusi lietuvių vinidų gyvenamąsias vietas. 274 Neroma — atskirai pažymėtas tikrosios Lietuvos kraštas. Jo pavadinimas, be abejonės, kilęs iš Neries upės, nes ir kronikos kairiojoje šios upės pakrantėje esančią Lietuvą, vadinamą Užneriu, laiko atskira ir vėliau apgyvendinta provincija1 2.
Tačiau Nestoras IX amžiuje žinojo šį taip vadintą kraštą, jo gyventojus, kuriuos jis priskirdavo prie rusų variagų4. Buvo rasta geografijos ištrauka, laikoma labai sena ir saugoma Milano bibliotekoje; ji turėjo būti X amžiuje parašyta kopija5. Joje išvardijamos Siaurės Europos tautos ir jų gyvenamosios vietos. Ten tarp genčių, laikomų slaviškomis, vokiškomis ir suomiškomis, yra Nerivani vėl Neromani; jie įsikūrė ir kitoje vietoje, vadinamoje Bruzes.