vieta

Naujieji Trakai

2 teiginiai4 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 4 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–4 iš 4 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Tiksli Naujųjų Trakų, kaip ir Senųjų Trakų, įkūrimo data nurodoma kaip nežinoma.

Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

PDF 218

Tiksli N aujųjų Trakų (kaip ir Senųjų) įkūrimo data nežinoma

t-002vidutinis

Narbutas pasakojo, kad Kęstutis Birutę prieš jos valią išsivežė į Naujuosius Trakus ir ten vedė kaip žmoną.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 155

Birutė (Biruta)\nŽemaičių didiko* duktė29, kuri iš pašaukimo tapo vaidilu\nte būryje mergelių, saugojančių šventą Praurimės aukuro ug\nnį netoli Palangos, ant švento kalno. Žemaičių ir Trakų kuni\ngaikščiui Kęstučiui, grįžtančiam iš žygio prieš kryžiuočius, pa\nsitaikė pažinti tą nepaprastai reto grožio mergelę, pamilo ją\nir, kai ji turėjo atsisakyti duoti ranką dėl skaistybės įžado, kurį\nbuvo davusi deivei, jis išsivežė ją prieš jos valią į savo kuni\ngaikštysčių sostinę, arba į Naujuosius Trakus, ir ten vedė kaip\nžmoną. Su ja Kęstutis turėjo sūnus Patriką, Vytautą, Tautvilą,\nSigailą, arba Žygimantą, bei dukterį Danutę.

c-001Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

Bet 1395.VL13 Jogaila do vanojo vakarinę Podolę su Kamenecu, Bakota, Cervonogradu, Ska la ir Smotričiurai lenkui Spytkai Melštinskiui, o rytinė Podolė su Mežibožu, Busku ir Vinica, veikiausiai, ir toliau pasiliko Vytauto valdoma. Goštautas Goštautaitis, toliau vadinamas Petru Goštautu ir lai komas Podolės Kameneco valdytoju Algirdo laikais, iš kitų šalti nių nežinomas.

c-002Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Patys kryžiuočiai tą vietą visuomet palikdavo neliestą: viena, tikėdami kažkokiais pranašavimais, antra, dėl tos ug nies, degančios kiekvieną naktį, naudingumo jūrininkams. Au kuras ir apeigos išliko ilgiau už visas kitas stabmeldystės lieka nas Žemaitijoje, kadangi Jogaila ir Vytautas iš pagarbos kuni gaikštienei Birutei, negalėdami palenkti jos į krikščionybės pu sę, turėjo palikti jai tas apeigas. Paprasti žmonės, linkę į savo senuosius prietarus, dar jai gyvai esant, ėmė garbinti ją kaip deivę, juk ir Strijkovskis tą patvirtina. Mirusi buvo palaidota po Amžinosios ugnies aukuro griuvėsiais30. Dabar, kai rašau, beveik kaip Strijkovskio laikais, vyksta ant dieviškosios Biru tės kapo paprastų žmonių, susirenkančių net iš toli, jos prisi minimo ir garbinimo apeigos.