Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Vieta

Narevas

10 teiginių12 įrašų0 ryšių

Vikipedijos įžanga

Narevas, Narvė arba Naura (lenk. Narew, bltr. Нараў, Narav, ukr. Нарва, Narva) – upė Baltarusijos vakaruose ir Lenkijos šiaurės rytuose; dešinysis Vyslos intakas (tačiau dalyje šaltinių nurodoma kaip Vakarinio Bugo intakas). Prasideda Baltarusijoje, Belovežo girioje. Upės ilgis 484 km iš kurių Lenkijos teritorijoje upė teka 448 km, Baltarusijoje – 36 km, 1 km upė teka per valstybės sieną. Upės baseino plotas 75,200 km² iš kurių 21,302 km² yra Baltarusijoje ir 53,873 km² Lenkijoje. Upė teka Šiaurinės Palenkės ir Šiaurinės Mazovijos žemumose, Narevo aukštupio slėniu ir Narevo žemupio slėniu. Nuo Suražo iki Žendzianų tęsiasi Narevo nacionalinis parkas. 1994 m. įkurtas Lomžos Narevo upės slėnio kraštovaizdžio parkas.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Būtent čia, prie Bugo ir Narevo, susiformuos pagrindinis LDK javų ūkis, aprūpinęs L I E T U V O S I S T O R I J A 40 grūdais pagrindinį Europos duonos uostą – Gdanską.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001aukstas

Lietuviai puolė kryžiuočių kontroliuojamas Viznos apylinkes prie Narevo, kai Livonijos magistras buvo prie Vilniaus.

Įrodymai (1)
t-002vidutinis

Vytauto kariuomenė žygiavo tarp Narevo ir Bugo upių, o jų santakoje persikėlė per Narevą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Apie birželio mėn. 15 d. žygiavo artyn prie Červinsko. Žygiavo tarp Narevo ir Bugo upių. Tų upių santakoje Vytauto kariuomenė persikėlė per Narevą ir lygiai birželio mėn. 30 d. atvyko į Červinską, ties kuriuo kitoje upės pusėje buvo atėję lenkai.
t-003vidutinis

Lietuviai, prieš kelias dienas perkėlę grobį ir kariuomenę per Narevą, pasislėpė miško tankmėje.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Tuo tarpu Lešekas Juodasis, Lenkijos valdovas, Krokuvoje teisė savo valdinius; kilus staigiam pavojui, jis, metęs teismo reikalus, paskubomis surinko šešių tūkstančių vyrų pulką ir patraukė prieš lietuvius. Šie, prieš keletą dienų grobį bei kariuomenę perkėlę per Narevą, pasislėpė miško tankynėse. Sužinojęs apie tai, Lešekas visai nusivylė.
t-004vidutinis

Teodoras Narbutas sprendė, kad po 1237 m. jotvingiai traukėsi nuo Bugo ir Narevo Prūsijos bei Lietuvos sienų link.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

1237 metais jis vedė savo būrius prieš jotvingius į Brastos apylinkes, bet itin dideli pavasario potvyniai ;užtvindė upių krantus, ir jo sumanymas nebuvo įgyvendintas3. 122 Nuo tų laikų matyti, kad jotvingiai pasitraukė nuo Bugo—Narevo bei Prūsijos ir Lietuvos sienų link. Taip pat prisidėdavo prie prūsų, kai šie sukildavo prieš kryžiuo­ 1 Hipatijaus ( Voluinės) metraštis (spausdintas).
t-005vidutinis

Teodoro Narbuto pasakojime 1282 m. Lešeko Juodojo vadovaujami lenkai prie Narevo užklupo jotvingius ties Ostrolenka.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Rusinai, kuriuos Oramas atsivedė, buvo apdovanoti1. Be to, Traidenis vakarinėje Jotvingijoje paliko visos tautos pražūties užuomazgą, nes savo užpuolimais galutinai įerzino lenkus, kurie, Lešeko Juodojo vadovaujami, 1282 metais prie Narevo įvykdė tai, ką jotvingiams skyrė nelaiminga lemtis: jie visi buvo užklupti prie garsėjusios daugeliu kraujo praliejimų Ostrolenkos. Tačiau jotvingiai paniekino nelaisvę ir leidosi visi iškapojami.
t-006vidutinis

Pačiame karo įkarštyje 1520 m. gegužės 7 d. Žygimantas Senasis rašė Lietuvos kancleriui ir Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai, kad dėl kelio į Kauną uždarymo visa druska ir kitos prekės, paprastai vežamos per Kauną, pasuko Bugu ir Narevu, o Kauno muitinės.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

Štai per 1520-1521 m. Lenkijos ir Vokiečių ordino karą keliai per Vokiečių ordino valstybę buvo uždaryti. Pačiame karo įkarštyje 1520 m. gegužės 7 d. Žygimantas Senasis rašė Lietuvos kancleriui ir Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai, kad dėl kelio į Kauną uždarymo visa druska ir kitos prekės, paprastai vežamos per Kauną, pasuko Bugu ir Narevu, o Kauno muitinės sandėliai tušti.
t-207598vidutinis

Prie Bugo ir Narevo susiformavo pagrindinis LDK javų ūkis, aprūpinęs grūdais pagrindinį Europos duonos uostą Gdanską.

Įrodymai (1)
Visi teiginiai ir įrodymai (10 teiginiai, 12 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)—57
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)—11
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)—11
Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija—11
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)—11
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)—11