Užkariavę nadruvius, Ordino broliai nukreipė ginklus prieš skalvius, kuriuos buvo galima pasiekti laivais Nemunu.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 152
Apie įvykius prieš šį karą Iš dievo malonės užkariavę nadruvius, broliai nukreipė savo ginklus prieš skalvius, įsitikinę, kad tol nebus nieko padarę, kol dar jiems bus likę kas daro; beje, kurios ne kurios žemiau aprašytos kovos vyko po karo su nadruviais, nes skalvius buvo galima pasiekti laivais, o tam negalėjo trukdyti nadruviai, gyvenantys toliau nuo Nemuno. 464 D.
Po karo su nadruviais broliai nukreipė savo ginklus prieš skalvius, nes nadruviai gyveno toliau nuo Nemuno.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 152
Apie įvykius prieš šį karą Iš dievo malonės užkariavę nadruvius, broliai nukreipė savo ginklus prieš skalvius, įsitikinę, kad tol nebus nieko padarę, kol dar jiems bus likę kas daro; beje, kurios ne kurios žemiau aprašytos kovos vyko po karo su nadruviais, nes skalvius buvo galima pasiekti laivais, o tam negalėjo trukdyti nadruviai, gyvenantys toliau nuo Nemuno. 464 D.
1274 m. Ordino magistras ir broliai nukreipė ginklus prieš nadruvius, o daug kilmingų Nadruvos vyrų priėmė krikštą.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 149
Apie nadruvių karą ir daugybės šios žemės žmonių atsivertimą 1274 viešpaties metais, grįžus į šventosios motinos bažnyčios visuotinybę pagudėnams, varmiams, notangams, bartams bei sembams, davus jiems įkaitų ir šitaip laidavus, kad jie ateityje niekada nemėginsią imtis tokių baisingų veiksmų, bet būsią nuolankiai paklusnūs tikėjimui ir brolių valdžiai, magistras ir broliai, susirūpinę krikščionių [žemių] ribų praplėtimu, nukreipė savo ginklus prieš nadruvius. Po to, kai mūsų aukščiau minėtas Tirskas, Maudelio tėvas ir Vėluvos pilininkas, su visais savo artimaisiais pasidavė tikėjimui bei broliams, daug galingų ir kilmingų Nadruvos vyrų vienas po kito atėjo pas brolius su visomis savo šeimynomis ir, krikšto prikelti naujam gyvenimui bei išsižadėję stabų, ėmė tarnauti gyvajam dievui Jėzui Kristui. 176 (171).
Po Tirsko pasidavimo daug galingų ir kilmingų Nadruvos vyrų su šeimynomis perėjo pas brolius ir buvo pakrikštyti.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 149
Apie nadruvių karą ir daugybės šios žemės žmonių atsivertimą 1274 viešpaties metais, grįžus į šventosios motinos bažnyčios visuotinybę pagudėnams, varmiams, notangams, bartams bei sembams, davus jiems įkaitų ir šitaip laidavus, kad jie ateityje niekada nemėginsią imtis tokių baisingų veiksmų, bet būsią nuolankiai paklusnūs tikėjimui ir brolių valdžiai, magistras ir broliai, susirūpinę krikščionių [žemių] ribų praplėtimu, nukreipė savo ginklus prieš nadruvius. Po to, kai mūsų aukščiau minėtas Tirskas, Maudelio tėvas ir Vėluvos pilininkas, su visais savo artimaisiais pasidavė tikėjimui bei broliams, daug galingų ir kilmingų Nadruvos vyrų vienas po kito atėjo pas brolius su visomis savo šeimynomis ir, krikšto prikelti naujam gyvenimui bei išsižadėję stabų, ėmė tarnauti gyvajam dievui Jėzui Kristui. 176 (171).
Istoriografijoje formavosi nuomonė, kad Nadruva, Skalva ir Semba buvo Žemaitijos dalys arba lietuvių kalbos dialektų sritys.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 8
Antra vertus, remiantis prūsų—lietuvių bendrybėmis, užfiksuotomis XV—XVI bei ankstesnių amžių šaltiniuose, istoriografijoje formavosi nuomonė, kad ne tik Nadruva bei Skalva, bet ir Semba yra dalis Žemaitijos, kad tai tik atskiri lietuvių kalbos dialektai; vakarinių baltų, arba prūsų, kalba laikyta, tik lietuvių kalbos tarme4.
Žynys įsikūrė Nadruvos teritorijoje, kad būtų išlaikyta politinė pusiausvyra tarp genčių.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 24
Tai jau turėtų būti savarankiška institucija, matyt, išlaikoma iš dovanų. Kad būtų išlaikyta politinė pusiausvyra, žynys įsikūrė silpniausios genties (Nadruvos) teritorijoje; tai primena senovės graikų amfiktioniją – polių sąjungą, sudarytą tarpgentinėje teritorijoje esančiai šventovei ginti. Romuvoje pagrindinis kulto objektas buvo ugnis.
Nadruvoje buvusi Romuva ir jos krivis šaltinyje laikomi ankstyva pagonybės virtimo institucine religija apraiška.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 24
Taigi valstybė iš viršaus lyg ir turėjo bandyti paspartinti pagonybės virtimo institucine religija procesą. Šio proceso ankstyvąja apraiška reikėtų laikyti šaltiniuose minimą šventyklą – Nadruvoje esančią Romuvą ir jos krivį. Tai jau turėtų būti savarankiška institucija, matyt, išlaikoma iš dovanų.
Magistras Konradas iš Tirbergo pasiuntė brolį Ditrichą su kariuomene į Nadruvą, kur Retavos valsčius buvo nusiaubtas plėšiant ir deginant.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 149
Apie dviejų Nadruvos žemės pilių užėmimą Retavos valsčiuje Brolis Konradas iš Tirbergo, magistras, turėdamas galvoje šių nadruvių sumanumą bei ištikimybę ir tai, kad, jiems pasitraukus pas brolius, Nadruvos žemė tapo smarkiai susilpninta, pasiuntė brolį Ditrichą, sembų žemės fogtą459, su kariuomene į Nadruvą. Šie, įsiveržę į Retavos valsčių460, jį nusiaubė, piešdami bei degindami, o paskui, patraukę 456 Abu Bartos užpuolimai (III, 173—174) vyko, atrodo, 1273— 1274 m.
1274 m. magistras ir broliai nukreipė savo ginklus prieš nadruvius.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 149
Apie nadruvių karą ir daugybės šios žemės žmonių atsivertimą 1274 viešpaties metais, grįžus į šventosios motinos bažnyčios visuotinybę pagudėnams, varmiams, notangams, bartams bei sembams, davus jiems įkaitų ir šitaip laidavus, kad jie ateityje niekada nemėginsią imtis tokių baisingų veiksmų, bet būsią nuolankiai paklusnūs tikėjimui ir brolių valdžiai, magistras ir broliai, susirūpinę krikščionių [žemių] ribų praplėtimu, nukreipė savo ginklus prieš nadruvius. Po to, kai mūsų aukščiau minėtas Tirskas, Maudelio tėvas ir Vėluvos pilininkas, su visais savo artimaisiais pasidavė tikėjimui bei broliams, daug galingų ir kilmingų Nadruvos vyrų vienas po kito atėjo pas brolius su visomis savo šeimynomis ir, krikšto prikelti naujam gyvenimui bei išsižadėję stabų, ėmė tarnauti gyvajam dievui Jėzui Kristui. 176 (171).
1253–1259 m. Mindaugo dokumentai liudija, kad Nadruva tarptautinėje plotmėje buvo laikoma Lietuvos valdovo žeme.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 11
33. 1253—1259 m. Mindaugo dokumentai, kad ir kaip juos vertintume, liudija, kad tuo metu Dainava (plačiąja prasme), arba Jotvingija, taip pat Skalva, Nadruva tarptautinėje plotmėje buvo laikomos Lietuvos valdovo žemėmis (LUB, 1, Nr. 252, 286, 342; PUB, 1, 2, Nr. 39, 79; LIŠ, 1, p. 46—47).
Nadruva plytėjo į rytus ir pietryčius nuo Sembos, iki Šešupės vidupio, Vištyčio ežero ir Geldapės upės.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 60
Teritorija — į rytus ir pietryčius nuo Sembos, iki Šešupės vidupio ir Vištyčio ežero bei Geldapės upės rytuose ir pietryčiuose. Žemė aprėpė Priegliaus aukštupio, Įsruties, Vangrapės (rašyta — Unguriškė, Ungurupė), Romintės (Romintos), Pisos baseinus (didelė teritorija, kurios centre Įsrutis, dab. Černiachovskas, ir Gumbinė, dab. Gusevas).
1253-1259 m. komentare Nadruva tarptautinėje plotmėje laikoma Lietuvos valdovo žeme.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 11
33. 1253—1259 m. Mindaugo dokumentai, kad ir kaip juos vertintume, liudija, kad tuo metu Dainava (plačiąja prasme), arba Jotvingija, taip pat Skalva, Nadruva tarptautinėje plotmėje buvo laikomos Lietuvos valdovo žemėmis (LUB, 1, Nr. 252, 286, 342; PUB, 1, 2, Nr. 39, 79; LIŠ, 1, p. 46—47).
Nadruva Narbuto aprašyme yra devintoji prūsų provincija, šiaurėje galbūt per Pisos upę ribojusis su Sūduva.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 364
Nadruva Devinta prūsų provincija buvo Nadruva, kuri šiaurėje ribojosi su Sūduva, galbūt per Pisos upę. Kiek toliau į vakarus buvo Barta, o pietuose — provincija, kurią skyrė Prieglius ir Angerapė. Tačiau vėlesniais laikais aptinkama, jog Nadruvos valdos tęsėsi net iki Nordenburgo. Rytuose Nadruva ribojosi su Lietuva ir Žemaitija, bet anuomet nebuvo visiškai tikslios sienos dėl tarp jų plytėjusių dykrų; iš šiaurės sienos buvo tikresnės ir geriau nustatytos.
Narbutas Nadruvą apibūdina kaip beveik ežerų neturėjusią, bet miškų turtingą prūsų provinciją.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 365
Tvirtovių valdovai buvo įtakingi krašto žmonės, nes ir čia aukštesnioji klasė valdė žemesniąją. Dėl vietovės savitumo Nadruva nuo kitų provincijų skyrėsi tuo, kad ji beveik neturėjo jokių ežerų, tačiau ji buvo turtinga miškų. Gana didelėje girioje,i žinomoje Graudenu pavadinimu ir nusidriekusioje per visą šios provincijos rytinę dalį, buvo daugybė įvairiausių laukinių žvėrių.
Nadruva Devinta prūsų provincija buvo Nadruva, kuri šiau rėje ribojosi su Sūduva, galbūt per Pisos upę.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 364
Pietinėje Sūduvos dalyje buvo daug ežerų ir pelkių, o šiaurinėje — neišbrendamų miškų; gausūs gyventojai čia rasdavo viską, ko reikėjo pragyvenimui, be medžioklės ir žūklės, jie vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste. Nadruva Devinta prūsų provincija buvo Nadruva, kuri šiaurėje ribojosi su Sūduva, galbūt per Pisos upę. Kiek toliau į vakarus buvo Barta, o pietuose — provincija, kurią skyrė Prieglius ir Angerapė. Tačiau vėlesniais laikais aptinkama, jog Nadruvos valdos tęsėsi net iki Nordenburgo.
Nužudytojo kunigaikščio brolis su didele ka riauna įsiveržė į Nadruvos žemę, užėmė Romuvą, vy riausiąjį žynį su jo tarnais ir žyniais sudegino jų pačių buveinėse, prie aukų altoriaus sugavo pabėgusį mozūrą ir žiauriai nukankino.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 62
Nužudytojo kunigaikščio brolis su didele kariauna įsiveržė į Nadruvos žemę, užėmė Romuvą, vyriausiąjį žynį su jo tarnais ir žyniais sudegino jų pačių buveinėse, prie aukų altoriaus sugavo pabėgusį mozūrą ir žiauriai nukankino.
Devinta prūsų provincija buvo Nadruva, kuri šiau rėje ribojosi su Sūduva, galbūt per Pisos upę.
Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.
Petro Dusburgiečio kronikoje Nadruva minima kaip viena iš vienuolikos Prūsijos žemės dalių.
Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.
Septinta — Nadruva197, kurioje [gyveno] nadruviai.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 60
Septinta — Nadruva197, kurioje [gyveno] nadruviai.