1432 m. Švitrigaila sustiprino ryšius su Mozūrija, Naugardu, Pskovu, Odojevo ir Tverės kunigaikščiais.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 68
Gegužės 15 d.\n\nSkirsnemunėje Švitrigaila ir Ordinas\npatvirtino prieš metus pasirašytą sutartį,\ntaip pat Švitrigaila sustiprino ryšius su\nNaugardu, Pskovu, Mozūrija, Odojevo ir\nTverės kunigaikščiais. Tuo tarpu Jogailos\nLenkijos santykiai su Ordinu aštrėjo.
1432 m. gegužės 15 d. Skirsnemunėje Švitrigaila patvirtino sutartį su Ordinu ir sustiprino ryšius su Mozūrija.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 68
Gegužės 15 d.\n\nSkirsnemunėje Švitrigaila ir Ordinas\npatvirtino prieš metus pasirašytą sutartį,\ntaip pat Švitrigaila sustiprino ryšius su\nNaugardu, Pskovu, Mozūrija, Odojevo ir\nTverės kunigaikščiais. Tuo tarpu Jogailos\nLenkijos santykiai su Ordinu aštrėjo.
Gediminas laiškuose į Lietuvą kviečiamiems vakarų svetimšaliams rekomendavo kelią per Mozūriją.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 239
Lietuva jau nuo Traidenio laikų turėjo pastovesnį ryšį su Mozurija. Išleidęs savo dukterį už Płocko «Vankos », Gediminas ir savo laiškuose kviečiamiems į Lietuvą vakarų svetimšaliams rekomendavo kelią per Mozūriją. Jo 1325 m. sutartis buvo pir masis su Lenkija taikos sąlytis, kurio atminimas dar buvo jau čiamas Liublino unijos išvakarėse, t. y. beveik po pustrečio šimt mečio.
Kaipogi lietuviai, įpuolę į Mozūriją, ugnia ir karda nuteriojo visą kraštą, pilis sugriovė, svieto ir gyvolių neapregimas gaujas na mo parvarė.
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
PDF 72
Tą padarius, traukė naujasis kunigaikštis su surinktu svietu, kutindamas savo kantrybę tikėjimu ir vildamos, jog patys dievai šelps atgiežti apmaudą kuo baisesniai ant mozūrų už jų tokias nuodėmes. Kaipogi lietuviai, įpuolę į Mozūriją, ugnia ir karda nuteriojo visą kraštą, pilis sugriovė, svieto ir gyvolių neapregimas gaujas na mo parvarė. Nes vos buvo lietuviai palikę Mozūri ją, kad tuo tarpu mozūrai įkandin grūdos į Parusnį ir, lygų už lygų mokėdami, plėšė, teriojo ir degino.
Taip išnaikinę pamezonys, sūdaujai, parusnėnai visą Boleslovo kariauną nuteriojo dar baisiai, įkan din jį vydami, Kulmiją ir Mozūriją.
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
PDF 164
Lenkai negalėjo per amžius to nuopuolio užmiršti, o lietuviai, įgiję tą pergalę, dievus savo maldė, dėka- vodami jiems, jog juos teikės užlaikyti nuo vergy- bos neprietelių1. Taip išnaikinę pamezonys, sūdaujai, parusnėnai visą Boleslovo kariauną nuteriojo dar baisiai, įkan din jį vydami, Kulmiją ir Mozūriją. Boleslovas, pa- silpnintas tuo nuopuoliu ir suvargęs namų kerštais, nebspėjo lietuviams tų nelaimų atmonyti, ant galo, vienas nebstengdamas visa apgalėti, įpuolęs į rū pesnį, nustipo.
Neišliko nuo jų narsybės nė pati Mozūrija, kurią tą patį metą kiti pulkai, atėję iš gilumo Lietuvos, didžiai baisiai, užvis apygardas Plocko, nuteriojo.
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
PDF 320
Ateinantį metą 1244 apent sugrįžo te nai su rimtesniais pulkais ir, kas kame nuo ugnies ir kardo bebuvo užlikęs, tą nugalavo ar ugnia su- gruzdino. Neišliko nuo jų narsybės nė pati Mozū- rija, kurią tą patį metą kiti pulkai, atėję iš gilumo Lietuvos, didžiai baisiai, užvis apygardas Plocko, nuteriojo. Tuo tarpu Sviatopelkas, patelkęs savo gentis Vratislavą III ir Barminą I, kunigaikščius Aukštojo Pamario, lygia dalia savo žentą Jaroma- rą, kunigaikštį Rugijos salos, susinėręs dar su tū lais pulkais lietuvių ir žemaičių, traukė į Kulmiją ant kryžėjų, kur eidamas, visa, ką rado, griejo, ko neveikė ¿arda, tą ugnia gaišino; juo tolimesnieji lietuviai ir žemaičiai buvo, juo smalkiais ir baises niais mūšoj rodės o smailesniais ir narsesniais ant grobio ir terionių, kurie, kur užėjo, ten akmuo ir vanduo paliko betyruojąs, vienur iros rūstos riog sojo, kitur degėsai šmėkšojo, o rustuose tyruose vėjai plėnis gainiodami žvylė.
Kelias pas mus yra atdaras ir liuosas per Mozūriją be muito ir mokesnio.
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
PDF 543
Šį patį metą aš laukiu keturių kunigų, mokančių lenkiškai, žemgališkai, lietuviškai ir pa- rusiškai, ateinančių į tas bažnyčias, bet nenoriu to kių kunigų, kurie iš savo klioštorių daro vagių pakriaušius, alūžnas parduoda* kunigus galuoja ir svietą kropia. Kelias pas mus yra atdaras ir liuosas per Mozūriją be muito ir mokesnio. Ant didesnės kliauties ir įtikėjimo, apžymėjom mes tą gromatą ta pačia žyme, su kuria mes gromatą popiežiui nu leidom; ir taip pirma gelžis į vašką, vanduo į plieną pavirs, nekaip mes savo žodį laužysim arba at- šauksim.
Tad, kai visa tai tikrai buvo padaryta šventas mintis godojant, jungti niai visos tautos pulkai, tvirtai tikėdami žygio sėkme, įsiveržė į Mozūriją atlyginti už sutryptą savo dievų garbę ir visai tautai padarytas skriaudas.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 62
Tad, kai visa \ntai tikrai buvo padaryta šventas mintis godojant, jungti\nniai visos tautos pulkai, tvirtai tikėdami žygio sėkme, \nįsiveržė į Mozūriją atlyginti už sutryptą savo dievų garbę \nir visai tautai padarytas skriaudas.
Pastarajam atiteko Kujavija, Mozūrija kartu su Kulmo ir Dobrynės žemėmis.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 283
Pastarajam atiteko Kujavija, Mozū- \nrija kartu su Kulmo ir Dobrynės žemėmis.
Nuo labai senų laikų Mozūrijos krašto valdo vai jau buvo įpratę rinkti duoklę Ulmigerijoje, pasiimda mi rinktinius berniukus.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 47
Nuo labai senų laikų Mozūrijos krašto valdo\nvai jau buvo įpratę rinkti duoklę Ulmigerijoje, pasiimda\nmi rinktinius berniukus.