Vieta

Minsko Lietuva

6 teiginiai4 įrašai1 ryšys

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 6 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–6 iš 6 teiginių

t-001vidutinis

Lietuviai nebepretendavo į Minsko Lietuvą, bet neįsivaizdavo savo valstybės be istorinės sostinės Vilniaus.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 16

Liucijano Želigovskio (Lucjan Żeligowski) užimtoje teritorijoje, vadinamoje „Vidurinė Lietuva“ su Vilniumi, balsuota taip, kad ji taptų Lenkijos dalimi. Savo ruožtu lietuviai buvo apsisprendę kurti Lietuvos valstybę etniniais pagrindais, nebepretendavo į „Minsko Lietuvą“, tačiau neįsivaizdavo savo valstybės be istorinės sostinės Vilniaus. Be to, moderniosios Lietuvos valstybės kūrėjai pretendavo į Mažosios Lietuvos žemes.

t-002vidutinis

Minsko, arba rusėnų, Lietuva vadintos senosios rusėniškosios LDK žemės į rytus nuo Vidurinės Lietuvos.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 16

„Vidurinės Lietuvos“ prasmę galima suvokti tik turint omenyje, jog į rytus nuo jos senosios rusėniškosios LDK žemės vadinamos „Minsko“, arba „rusėnų“, Lietuva.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 16

Remiantis tokia lenkiška Lietuvos samprata, Lietuvos Respublika buvo vadinama „Kauno Lietuva“, o žemaičių tarmė – lietuvių kalba. „Vidurinės Lietuvos“ prasmę galima suvokti tik turint omenyje, jog į rytus nuo jos senosios rusėniškosios LDK žemės vadinamos „Minsko“, arba „rusėnų“, Lietuva. Ši trijų dalių Lietuvos samprata, pasitelkiama neva siekiant atkurti LDK tradiciją, buvo tik deklaracija, nebeatitinkanti istorinės tikrovės.

t-003vidutinis

Lenkiškoje trijų dalių Lietuvos sampratoje Minsko Lietuva buvo siejama su senosiomis rusėniškosiomis LDK žemėmis.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 16

Remiantis tokia lenkiška Lietuvos samprata, Lietuvos Respublika buvo vadinama „Kauno Lietuva“, o žemaičių tarmė – lietuvių kalba. „Vidurinės Lietuvos“ prasmę galima suvokti tik turint omenyje, jog į rytus nuo jos senosios rusėniškosios LDK žemės vadinamos „Minsko“, arba „rusėnų“, Lietuva. Ši trijų dalių Lietuvos samprata, pasitelkiama neva siekiant atkurti LDK tradiciją, buvo tik deklaracija, nebeatitinkanti istorinės tikrovės.

t-004vidutinis

Minsko Lietuva vadintos į rytus nuo Vidurinės Lietuvos buvusios senosios rusėniškosios LDK žemės.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 16

„Vidurinės Lietuvos“ prasmę galima suvokti tik turint omenyje, jog į rytus nuo jos senosios rusėniškosios LDK žemės vadinamos „Minsko“, arba „rusėnų“, Lietuva.

t-005vidutinis

Lietuviai siekė kurti valstybę etniniais pagrindais ir nebepretendavo į Minsko Lietuvą.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 16

Savo ruožtu lietuviai buvo apsisprendę kurti Lietuvos valstybę etniniais pagrindais, nebepretendavo į „Minsko Lietuvą“, tačiau neįsivaizdavo savo valstybės be istorinės sostinės Vilniaus.

t-006vidutinis

Lietuviai, apsisprendę kurti Lietuvos valstybę etniniais pagrindais, nebepretendavo į Minsko Lietuvą.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 16

Savo ruožtu lietuviai buvo apsisprendę kurti Lietuvos valstybę etniniais pagrindais, nebepretendavo į „Minsko Lietuvą“, tačiau neįsivaizdavo savo valstybės be istorinės sostinės Vilniaus.