Lietuvos metraštyje Jogailos karas su Mazovija ir lenkais aiškinamas tuo, kad Mazovijos kunigaikštis, lenkų padedamas, buvo užgrobęs Drohičiną ir Melniką.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 84
28. APIE JOGAILOS ŽYGĮ I LENKIJĄ IR ŠVENTOJO KRYŽIAUS MEDŽIO PAGROBIMĄ Jogaila valdydamas visą Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, pradėjo kariauti su Mazovija2 ir su Lenkais, nes Mazovijos kunigaikštis, Lenkų padedamas, buvo užgrobęs Drohičiną ir Melniką. Jogaila daug kartų žygiavo į Lenkų žemę ir padarė daug žalos Lenkų bei Mozūrų žemėms, ir praliejo daug Romos tikėjimo krikščionių kraujo nuo Lietuvos sienų ligi pat Vislos upės 3.
Lietuvos metraštyje Kazimierui būnant Vilniuje Jurgis Nosuta minimas kaip Drohičino ir Melniko seniūnas, dar Žygimanto paskirtas į šias pareigas.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 126
O paskui didysis kunigaikštis Kazimieras atvyko į Vilnių ir sėdo valdyti Vilniaus — savo dėdės ir tėvo, didžiojo kunigaikščio Vytauto, sostinės— ir visos Didžiosios Lietuvos, Rusų ir Volynės Kunigaikštystės. Būnant Kazimierui Vilniuje, Drohičino ir Melniko seniūnu buvo Jurgis Nosuta 8 , paskirtas dar Žygimanto. Kai tik jis išgirdo, kad karalaitis Kazimieras pakeltas didžiuoju kunigaikščiu, o Mykoliukas Zygimantailis pabėgo į Mazoviją, nusprendė su tais miestais pereiti Mykoliuko Zygimantaičio tarnybon ir dar prikalbėjo daugelį lenkų miestų atsiskirti nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės.
Lietuvos metraštyje Mstislavas, Lucko ir Pinsko kunigaikštis, kariavo su Skirmantu, norėdamas išguiti jį iš Brastos, Melniko, Gardino ir Naugarduko.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Anoniminis metraštininkas, Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.).
APIE TOTORIŲ CHANĄ BALAKLAJŲ, NAUGARDUKO KUNIGAIKŠTI SKIRMANTĄ, JO ŠONŲ KUKOVAITĮ IR MOTINĄ PAJAUTĄ O Skirmantas kunigaikščiavo Naugarduke. Ir Mstislavas1 , Lucko2 ir Pinsko3 kunigaikštis, ėmė kariauti su kunigaikščiu Skirmantu, norėdamas išguiti iš jo tėvonijos — iš Brastos, iš Melniko, iš Gardino ir iš Naugarduko. Skirmantas nusiuntė savo pasiuntinius pas 2ivinbudą, Lietuvos didįjį kunigaikštį, prašydamas, kad suteiktų jam pagalbą prieš rusus.
Vokiečiai apsiėmė laikytis taikos su krikščioniškomis Trakų kunigaikštijos žemėmis, tarp jų ir Melniku.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 30
O Vokiečiai apsiėmė tik su krikščioniškomis Trakų kunigaikštijos žemėmis: Gardinu, Volkovisku, Drohičinu, Melniku, Bielsku, Brestu ir Kamieńcu laikytis taikos kaipo priedangos, kad su pagoniškomis Lietuvos sritimis galį taikos ir nesilaikyti^1 ).
Vytauto laikais Melnikas buvo tarp Palenkės vietų, kur rusėniškose LDK žemėse imta statyti pilis.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 56
Jau Vytauto laikais išryškėjo Lietuvos gotikos epicentras – tai Vilnius, Trakai ir Kaunas, pilis imta statyti ir toli nuo etninės Lietuvos, rusėniškose LDK žemėse: Juodojoje Rusioje (Gardinas, Naugardukas), Palenkėje (Melnikas, gal Brasta) ir net Voluinėje (Luckas).
J. Ižykovičius tapo Melniko mokesčių rinkėju.
„Mes, Lietuva.“ LDK bajorija XVI a.
PDF 223
J. Ižykovičius tapo Drohičino ir Melniko mokesčių rinkėju, 1598 m. gavo Drohičino pakamarės urėdą.
Mazovijos kunigaikštis su Lenkų pagalba buvo užgrobęs Melniko vietovę.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 84
28. APIE JOGAILOS ŽYGĮ I LENKIJĄ IR ŠVENTOJO KRYŽIAUS MEDŽIO PAGROBIMĄ Jogaila valdydamas visą Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, pradėjo kariauti su Mazovija2 ir su Lenkais, nes Mazovijos kunigaikštis, Lenkų padedamas, buvo užgrobęs Drohičiną ir Melniką. Jogaila daug kartų žygiavo į Lenkų žemę ir padarė daug žalos Lenkų bei Mozūrų žemėms, ir praliejo daug Romos tikėjimo krikščionių kraujo nuo Lietuvos sienų ligi pat Vislos upės 3.