Lietuvos metraštyje Jogailos karas su Mazovija ir lenkais aiškinamas tuo, kad Mazovijos kunigaikštis, lenkų padedamas, buvo užgrobęs Drohičiną ir Melniką.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 84
28. APIE JOGAILOS ŽYGĮ I LENKIJĄ IR ŠVENTOJO KRYŽIAUS MEDŽIO PAGROBIMĄ Jogaila valdydamas visą Lietuvos Didžiąją Kuni gaikštystę, pradėjo kariauti su Mazovija2 ir su Len kais, nes Mazovijos kunigaikštis, Lenkų padedamas, buvo užgrobęs Drohičiną ir Melniką. Jogaila daug kar tų žygiavo į Lenkų žemę ir padarė daug žalos Lenkų bei Mozūrų žemėms, ir praliejo daug Romos tikėjimo krikščionių kraujo nuo Lietuvos sienų ligi pat Vislos upės 3.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 84
28. APIE JOGAILOS ŽYGĮ I LENKIJĄ IR ŠVENTOJO KRYŽIAUS MEDŽIO PAGROBIMĄ Jogaila valdydamas visą Lietuvos Didžiąją Kuni gaikštystę, pradėjo kariauti su Mazovija2 ir su Len kais, nes Mazovijos kunigaikštis, Lenkų padedamas, buvo užgrobęs Drohičiną ir Melniką. Jogaila daug kar tų žygiavo į Lenkų žemę ir padarė daug žalos Lenkų bei Mozūrų žemėms, ir praliejo daug Romos tikėjimo krikščionių kraujo nuo Lietuvos sienų ligi pat Vislos upės 3.
Lietuvos metraštyje Kazimierui būnant Vilniuje Jurgis Nosuta minimas kaip Drohičino ir Melniko seniūnas, dar Žygimanto paskirtas į šias pareigas.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 126
O paskui didysis kunigaikštis Kazimieras atvyko \nį Vilnių ir sėdo valdyti Vilniaus — savo dėdės ir tėvo, \ndidžiojo kunigaikščio Vytauto, sostinės— ir visos Di\ndžiosios Lietuvos, Rusų ir Volynės Kunigaikštystės.\nBūnant Kazimierui Vilniuje, Drohičino ir Melniko \nseniūnu buvo Jurgis Nosuta 8 , paskirtas dar Žygiman\nto. Kai tik jis išgirdo, kad karalaitis Kazimieras pakel\ntas didžiuoju kunigaikščiu, o Mykoliukas Zygimantailis \npabėgo į Mazoviją, nusprendė su tais miestais pereiti \nMykoliuko Zygimantaičio tarnybon ir dar prikalbėjo \ndaugelį lenkų miestų atsiskirti nuo Lietuvos Didžiosios \nKunigaikštystės.
Lietuvos metraštyje Mstislavas, Lucko ir Pinsko kunigaikštis, kariavo su Skirmantu, norėdamas išguiti jį iš Brastos, Melniko, Gardino ir Naugarduko.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Anoniminis metraštininkas, Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.).
APIE TOTORIŲ CHANĄ BALAKLAJŲ, NAUGARDUKO KUNIGAIKŠTI SKIRMANTĄ, JO ŠONŲ KUKOVAITĮ IR MOTINĄ PAJAUTĄ O Skirmantas kunigaikščiavo Naugarduke. Ir Msti slavas1 , Lucko2 ir Pinsko3 kunigaikštis, ėmė kariauti su kunigaikščiu Skirmantu, norėdamas išguiti iš jo tė vonijos — iš Brastos, iš Melniko, iš Gardino ir iš Nau garduko. Skirmantas nusiuntė savo pasiuntinius pas 2ivinbudą, Lietuvos didįjį kunigaikštį, prašydamas, kad suteiktų jam pagalbą prieš rusus.
Vokiečiai apsiėmė laikytis taikos su krikščioniškomis Trakų kunigaikštijos žemėmis, tarp jų ir Melniku.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 30
O Vokiečiai apsiėmė tik su\nkrikščioniškomis Trakų kunigaikštijos žemėmis: Gardinu, Vol\nkovisku, Drohičinu, Melniku, Bielsku, Brestu ir Kamieńcu laiky\ntis taikos kaipo priedangos, kad su pagoniškomis Lietuvos sri\ntimis galį taikos ir nesilaikyti^1 ).
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 56
Jau Vytauto laikais išryškėjo Lietuvos gotikos epicentras – tai Vilnius,\nTrakai ir Kaunas, pilis imta statyti ir toli nuo etninės Lietuvos, rusėniško-\nse LDK žemėse: Juodojoje Rusioje (Gardinas, Naugardukas), Palenkėje\n(Melnikas, gal Brasta) ir net Voluinėje (Luckas).
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 126
O paskui didysis kunigaikštis Kazimieras atvyko \nį Vilnių ir sėdo valdyti Vilniaus — savo dėdės ir tėvo, \ndidžiojo kunigaikščio Vytauto, sostinės— ir visos Di\ndžiosios Lietuvos, Rusų ir Volynės Kunigaikštystės.\nBūnant Kazimierui Vilniuje, Drohičino ir Melniko \nseniūnu buvo Jurgis Nosuta 8 , paskirtas dar Žygiman\nto. Kai tik jis išgirdo, kad karalaitis Kazimieras pakel\ntas didžiuoju kunigaikščiu, o Mykoliukas Zygimantailis \npabėgo į Mazoviją, nusprendė su tais miestais pereiti \nMykoliuko Zygimantaičio tarnybon ir dar prikalbėjo \ndaugelį lenkų miestų atsiskirti nuo Lietuvos Didžiosios \nKunigaikštystės.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 56
Jau Vytauto laikais išryškėjo Lietuvos gotikos epicentras – tai Vilnius,\nTrakai ir Kaunas, pilis imta statyti ir toli nuo etninės Lietuvos, rusėniško-\nse LDK žemėse: Juodojoje Rusioje (Gardinas, Naugardukas), Palenkėje\n(Melnikas, gal Brasta) ir net Voluinėje (Luckas).
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
O paskui jis prikalbėjo savo giminaitį, kurį žemaičiai buvo išsirinkę savo seniūnu, kad jis nestotų už karą prieš taip didį valdovą ir, svar biausia. prieš teisėtą Lietuvos paveldėtoją a . Tas Kantauto giminaitis suprato, kad negalima sto ti prieš taip didį valdovą, ir žemaičiai nusileido, sutikę tarnauti didžiajam kunigaikščiui Kazimierui, ir visi kaip vienas atvyko į Kauną pas didįjį kunigaikštį Ka zimierą, visi žemai lenkdamiesi prisiekė jam ištikimai tarnauti Ir didysis kunigaikštis Kazimieras juos priėmė, pri siekė elgsiąsis su jais maloningai ir patiksiąs jiems jų turtą. Patvirtinęs jų privilegijas priesaikomis19 ir pa jungęs savo valdžiai, įsakė Žemaičių seniūnui Kęsgai lai palikti Kantautą bent trejus metus Žemaičių seniū nu, kad jis sutvirtintų jų ištikimybę didžiajam kuni gaikščiui Kazimierui.