Medininkai centrinėje Žemaitijoje Dusburgiečio vadinti valsčiumi, nors XIV a. pabaigos duomenys rodo ten buvus žemę iš kelių valsčių.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 209
Apie Krivičių žemės nuniokojimą ir Naugarduko miesto užkariavimą Tų pačių 1314 metų rugsėjo mėnesį tas pats brolis Henrikas, maršalas, patraukė su visa savo kariuomene į Krivičių žemę571, užėmė Naugarduko miestą572 ir jį ligi pamatų 569 D.— circa territorium Medenickam, Jer.— Medenicken, Medeniken; Medininkai centrinėje Žemaitijoje (SZM, p. 223— 226). Dusburgietis kalba apie Medininkų valsčių (territorium), tuo tarpu XIV a. pabaigos duomenys rodo, kad tai buvusi žemė, kurią sudarė keletas valsčių. Medininkų žemė, atrodo, susiformavo XIV a., kai į ją buvo sujungti Žemaitijos centriniai valsčiai ir sudaryta vieninga gynybos prieš Ordino agresiją sistema, kurios centras, matyt, buvęs Medvėgalyje (Łowmiański H., Studja..., 2, p. 81—82).
1316 m. Ragainės broliai Medininkų valsčiuje sudegino du kaimus, išžudė vyrus, o moteris ir vaikus paėmė į nelaisvę.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 214
Apie dviejų kaimų sudeginimą Medininkų valsčiuje 1316 metais Tų pačių metų vasarą brolis Hugonas, Sembos fogtas, išjojo, maršalo įsakytas, su aštuoniais šimtais vyrų link Medininkų valsčiaus, o Ragainės broliai, palikę tinkamoje vietoje pasalą, įsiveržė [į jį] su savo kariais; sudeginę du kaimus, išžudę vyrus, o moteris ir vaikus paėmę į nelaisvę, jie paskubomis pasitraukė, smarkiai persekiojami 200 lietuvių. Vis dėlto, išvydę krikščionių kariuomenę, per anksti išpuolusią iš pasalų, jie pasileido bėgti ir šitaip išsigelbėjo.
1314 m. brolis Henrikas su Sembos ir Notangos vyrais įsiveržė į Medininkų valsčių, jį nusiaubė ir paėmė ar nužudė 700 žmonių.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 209
1314 viešpaties metais, po jo [Kristaus] apipjaustymo dienos (sausio 1), tas pats brolis Henrikas, maršalas, su broliais ir Sembos bei Notangos vyrais žygiavo į Medininkų valsčių569; keli lietuviai, naktį įsibrovę į jo palapines, nužudė 4 vyrus ir išsivarė du arklius, todėl krikščionių kariuomenė kiaurą naktį nematė ramybės. Vis dėlto šitai neįbaugino brolių taip smarkiai, kad jie nors kiek būtų uždelsę pradėtąjį viešpaties darbą. Skatinami karšto tikėjimo ir tvirtai pasikliaudami viešpačiu, jie iki galo padarė visa, ko buvo ėmęsi mūsų dievo Jėzaus Kristaus garbei. Štai todėl kitą dieną jie įsiveržė į minėtąjį valsčių ir per tris mylias į vieną bei kitą pusę jį nusiaubė, degindami bei piešdami, o nužudę bei paėmę į nelaisvę septynis šimtus žmonių, sugrįžo namo su dideliu grobiu.
1316 m. brolis Henrikas su Reino krašto maldininkais nusiaubė Medininkų valsčių ir paėmė ar nukovė 200 žmonių.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 213
Apie Medininkų valsčiaus apiplėšimą 1316 metais Kai tas pats brolis Henrikas sugrįžo į Karaliaučių, išvydo ten daug maldininkų, atvykusių iš Reino krašto, būtent: kilminguosius grafus iš Bergo ir iš Nuvenaro, riterį Arnoldą iš Elnerio ir daug kitų kilmingųjų, su kuriais ir patraukė, vėl subūręs didelę kariuomenę, į Medininkų valsčių bei jį nusiaubė, du šimtus žmonių nukaudamas ar paimdamas į nelaisvę. Broliai neteko net penkiasdešimties vyrų nukautaisiais.
1314 m. apie Grabnyčias brolis Henrikas Medininkų valsčiuje užpuolė Sizditės pilį, o vėliau nusiaubė jos apylinkes.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 209
Dar apie tą patį Tais pačiais 1314 metais, apie grabnyčias (vasario 2), tas pats brolis Henrikas, maršalas, dar kartą nužygiavo su visa savo kariuomene į Medininkų valsčių ir ten užpuolė pilį, vardu Sizditė570, kurios pilėnai narsiai priešinosi; šioje kovoje, ilgokai užtrukusioje, lietuviai neteko Masiaus brolio bei 18 kitų [vyrų], kurie krito nukauti, o broliai — trijų brolių, būtent: brolio Henriko Rutėno, brolio Ulricho iš Tetingeno ir brolio Rebodo iš Izenburgo, bei keturių prityrusių karių, būtent: Spagerotės, Kviramo iš Valdavos, Mykolo ir Mindotės. Ne kažką laimėję, puldami pilį, jie vėliau patraukė į jos apylinkes ir dar kartą jas nusiaubė, degindami ir piešdami. 322 (315).
1316 m. kryžiuočiai nusiaubė Paštuvos, Medininkų ir Pagraudės valsčius.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 193
Kai Chris- 1316 m e ta i tmemelio įgula buvo įviliota į pasalas ir sunaikinta, jie nusiaubė Paštuvos, Medininkų ir Pagraudės valsčius. Sis pralaimėjimas atnešė nelaimę ne tik kraštui, bet ir Sudargo šeimynai, nes netikėtai pasirodęs priešas paėmė į nelaisvę žmoną, sūnus ir visus šeimynykščius. Pagrindinį karo smūgį magistras nukreipė prieš Gedimino pilį; mat jis manė, jog, staiga pritraukęs jėgų, galėsiąs lengvai palaužti negausių gynėjų atkaklų priešinimąsi.
Dar apie tą patį Tais pačiais 1314 metais, apie grabnyčias (vasario 2), tas pats brolis Henrikas, maršalas, dar kartą nužygiavo su visa savo kariuomene į Medininkų valsčių ir ten užpuolė pilį, vardu Sizditė570, kurios pilėnai narsiai priešinosi; šioje kovoje.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 209
Dar apie tą patį Tais pačiais 1314 metais, apie grabnyčias (vasario 2), tas pats brolis Henrikas, maršalas, dar kartą nužygiavo su visa savo kariuomene į Medininkų valsčių ir ten užpuolė pilį, vardu Sizditė570, kurios pilėnai narsiai priešinosi; šioje kovoje, ilgokai užtrukusioje, lietuviai neteko Masiaus brolio bei 18 kitų [vyrų], kurie krito nukauti, o broliai — trijų brolių, būtent: brolio Henriko Rutėno, brolio Ulricho iš Tetingeno ir brolio Rebodo iš Izenburgo, bei keturių prityrusių karių, būtent: Spagerotės, Kviramo iš Valdavos, Mykolo ir Mindotės. Ne kažką laimėję, puldami pilį, jie vėliau patraukė į jos apylinkes ir dar kartą jas nusiaubė, degindami ir piešdami. 322 (315).
1316 m., po Christmemelio įgulos sunaikinimo, kryžiuočiai nusiaubė Paštuvos, Medininkų ir Pagraudės valsčius.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 193
Kai Chris- 1316 m e ta i tmemelio įgula buvo įviliota į pasalas ir sunaikinta, jie nusiaubė Paštuvos, Medininkų ir Pagraudės valsčius. Sis pralaimėjimas atnešė nelaimę ne tik kraštui, bet ir Sudargo šeimynai, nes netikėtai pasirodęs priešas paėmė į nelaisvę žmoną, sūnus ir visus šeimynykščius. Pagrindinį karo smūgį magistras nukreipė prieš Gedimino pilį; mat jis manė, jog, staiga pritraukęs jėgų, galėsiąs lengvai palaužti negausių gynėjų atkaklų priešinimąsi.
Apie rugpjūčio 1 d. kryžiuočių kariuomenė įsiveržė į Medininkų valsčių ir siuntė būrius naikinti prinokusių javų.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 196
Po kelerių taikos metų prasidėjęs žiaurus karas vėl pareikalavo visokiausių aukų, bet baigėsi ne mažesniu kryžiuočių pralaimėjimu. Apie rugpjūčio pirmąją didelė kryžiuočių kariuomenė įsiveržė į Medininkų valsčių, kur, paskleidę būrius prinokusių javų naikinti, jie baudėsi įvilioti lietuvius į atvirą mūšį; ta dingstimi niokotojai puldinėjo šen bei ten su neregėtu įžūlumu. Tačiau, nepaisydami atsargumo (šitaip paprastai elgiasi tokie drąsuoliai), buvo įvilioti į pasalas ir visiškai sutriuškinti.