Mūšio padariniai „Pasakojime apie Podolę“ teigiama, kad Lietuvos valdovo Algirdo brolio Karijoto, valdančio Lietuvos Naugarduką, sūnūs - trys broliai Karijotaičiai, leidus Algirdui, su Lietuvos žemės pagalba, patraukė į Podolės žemę (Mažoji Podolė tarp. Pietinių žemių (Kijevo, Mažosios Podolės ir kt.) išėmimas iš tiesioginės Aukso ordos valdžios vietiniams rusėnams, kaimyninėms Rytų Europos šalims (Lenkijai, iš dalies Moldavijai, Vengrijai) sudarė saugesnę padėtį rytuose.
Algirdo remiami Karijotaičiai, įsitvirtinę Mažojoje Podolėje, vietiniams gyventojams pritariant, organizavo šio krašto gynybą nuo totorių puolimų bei grobimų, statė minėtas Smotričo, Bakotos, Kameneco pilis. Pietinių žemių (Kijevo, Mažosios Podolės ir kt.) išėmimas iš tiesioginės Aukso ordos valdžios vietiniams rusėnams, kaimyninėms Rytų Europos šalims (Lenkijai, iš dalies Moldavijai, Vengrijai) sudarė saugesnę padėtį rytuose.
Mūšio padariniai „Pasakojime apie Podolę“ teigiama, kad Lietuvos valdovo Algirdo brolio Karijoto, valdančio Lietuvos Naugarduką, sūnūs - trys broliai Karijotaičiai, leidus Algirdui, su Lietuvos žemės pagalba, patraukė į Podolės žemę (Mažoji Podolė tarp Aukštutinių Pietinio Bugo ir Dniestro, taigi į vakarus nuo minėtos mūšio vietos), kurioje nebuvo nė vienos pilies. Jie susidraugavę su vietiniais atamanais, ėmė ginti Podolės žemę, neduoti duok-
Algirdo remiami Karijotaičiai, įsitvirtinę Mažojoje Podolėje, vietiniams gyventojams pritariant, organizavo šio krašto gynybą nuo totorių puolimų bei grobimų, statė minėtas Smotričo, Bakotos, Kameneco pilis. Pietinių žemių (Kijevo, Mažosios Podolės ir kt.) išėmimas iš tiesioginės Aukso ordos valdžios vietiniams rusėnams, kaimyninėms Rytų Europos šalims (Lenkijai, iš dalies Moldavijai, Vengrijai) sudarė saugesnę padėtį rytuose. Lietuvos veiksmai galėjo sutvirtinti Maskvos didžiojo kunigaikščio Dmitrijaus antiordišką poziciją.