Vieta

Marienburgas

24 teiginiai25 įrašai19 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 24 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–24 iš 24 teiginių

t-001vidutinis

Marienburge kryžiuočiai pagamino šturmo bokštus pagal žvalgų nustatytą puolamos pilies sienų aukštį.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 44

Žygiui ruoštasi visus metus. Gavus žvalgų duomenis, koks pilies sienų aukštis, kryžiuočių sostinėje Marienburge buvo pagaminti atitinkamo aukščio šturmo bokštai. Kartu Nemunu buvo plukdomos visos pagrindinės to meto puolimo mašinos.
t-002aukstas

1401 m. sausio mėnesį į patį Marienburgą nuvykęs Žemaičių bajorų būrys ne tik ieškojo patvirtinimo savo turimoms luominėms teisėms, bet ir patys krikštijosi.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 335

to meto Lietuvos branginamomis importo prekėmis. 1401 m. sausio mėnesį į patį Marienburgą nuvykęs Žemaičių bajorų būrys ne tik ieškojo patvirtinimo savo turimoms luominėms teisėms, bet ir patys krikštijosi.
t-003vidutinis

1576 m. rugsėjo 23 d. iš Marienburgo rašytame laiške karalius pareiškė muitą nustatysiąs tik gavęs prie jo buvusios Senato tarybos sutikimą.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 343-344

Karalius ŽYGIMANTAS AUGUSTAS ## Puslapis 344 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS VII DVIEJŲ KARALIAUS STEPONO BATORO LAIŠKŲ, RAŠYTŲ RADVILOMS, TURINYS: APIE MUITUS IR MOKESČIUS VILNIAUS PIRKLIAMS IR MIESTIEČIAMS Autentiškų karaliaus Stepono laiškų, rašytų Radviloms, rinkinyje, saugomame Radvilų archyve, Kardinalijoje, yra du laiškai, atskleidžiantys, kad vis dėlto karalius, nenoriai ir tai tik atkakliai prašomas Lietuvos senatorių ir protestuojant Vilniaus pirkliams, laikinai juos atleido nuo naujai nustatyto muito mokesčio. Viename tų laiškų, rašytame iš Marienburgo 1576 metų rugsėjo 23 dieną Vilniaus vyskupui ir Vilniaus vaivadai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleriui Radvilai, karalius pareiškia jokio muito nenustatysiąs kitaip - tik su Senato tarybos, prie jo esančios ir žinančios skubiausiai tvarkytinus Respublikos reikalus, sutikimu. Tačiau sutinkąs atidėti šio muito rinkimą iki būsimo seimo, įsakęs Lietuvos iždininkui įrašyti tik į sąrašus tai, kas priklausys nuo prekių, kad vėliau, po seimo sprendimo, būtų žinoma, ko galima reikalauti iš pirklių, o ko reikėtų atsisakyti.
t-004vidutinis

Marienburgo pilis Nogato deš.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 167

500 Plg. D. III, 143. Marienburgo pilis Nogato deš. krante, kaip manyta, pradėta statyti 1272 m. ar 1274 m.
t-005vidutinis

Henrikui von Plauenui Marienburge surinkus apie 5000 vyrų įgulą, liepos 25 d. atvykę Jogaila ir Vytautas tvirtovės nebeįstengė paimti.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 349

Kai Schwetzo komtūras Henrikas von Plauen į Marienburgą surinko apie 5000 vyrų įgulos, tik liepos 25 teatvykę pusbroliai tvirtovės jau nebeįstengė paimti. Buvo laikoma Vytauto svarbiu laimėjimu, kad jis su Livonijos ordinu atskirai padarytomis paliaubomis Livonijos kryžiuočius _sulaikė_ nuo dalyvavimo Žalgirio kautynėse.
t-006vidutinis

1280 m. Santyro pilis buvo perkelta į naują vietą ir pavadinta Marienburgu, tai yra Šventosios Marijos pilimi.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 167

208 (203). Apie Marienburgo pilies pastatymą 1280 viešpaties metais Santyro pilis, pakeitus jos vardą bei vietą, buvo perkelta ten, kur dabar tebestovi, ir pavadinta Marienburgu, tai yra šventos Marijos pilimi, kurios šlovei bei garbei ji čia ir buvo perkelta500. 209 (204).
t-007vidutinis

Vaidyla, turimomis žiniomis, kelis kartus slaptai keliavo į Marienburgą ir iš Vokiečių ordino magistro gavo sutikimą sudaryti naują sutartį.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 31

Yra žinių, kad Vaidyla keletą kartų slaptai keliavęs į Marienburgą ir iš Vokiečių Ordino magistro gavęs sutikimą sudaryti naują sutartį. Norėdamas paslėpti nuo Kęstučio savo paskutinius sumanymus, Jogaila padarė Dovydiškiuose neva medžioklę^4 ).
t-008vidutinis

Skirgaila Marienburge buvo draugiškai ir vaišingai priimtas, nes Ordinas veikiausiai žinojo ar nujautė jo pasiuntinystės tikslus.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 29

Ordinas, matyti, apie Skirgailos pasiuntinystės tikslus žinojo ar bent nujautė, nes jis Marienburge buvo draugiškai ir vaišingai priimtas. Nors jo kelionės tikslas sunku aiškiai nusakyti, bet vis dėlto jis negalėjo neturėti ryšio su tais santykiais, kuriuos vėliau Jogaila užmezgė su Vokiečių Ordinu.
t-009vidutinis

Didysis magistras slapta iš Marienburgo laivais išplaukė Vysla, paskui per jūros įlanką įplaukė į Nemuną.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 152

9 4 . 52 Tas žygis buvo paskubomis ir slapta suruoštas, ir todėl didysis magistras tuokart mažai teturėjo svetimšalių, juk nesigarsino po visą Europą, o slapčia iš Marienburgo išplaukė Vysla laivais, paskui jūros įlanka įplaukė į Nemuną. Mūsų istorikai bendrais bruožais ir ne taip išsamiai apie šitai pasakoja.
t-010vidutinis

Ordino dokumentų nuorašas į Marienburgą galėjo patekti defektuotas ir nepilnas.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 24

iš to daroma išvada, kad jau Akone buvęs tam tikras kalendorius arba nekrologas, turėjęs priminti mirusiųjų metines. Jo nuorašas su kitais Ordino dokumentais į Marienburgą galėjo pakliūti defektuotas, nepilnas, tuo iš dalies paaiškinamos ir Dusburgiečio klaidos. Kitokios kilmės jo pateikiami duomenys apie vėlesnius magistrus.
t-011vidutinis

Nuo 1309 m. Marienburgas buvo vienas iš Ordino administracinių centrų.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 27

pabaigoje kryžiuočių žvalgų pranešimų pagrindu sudarytus 100 kelių į Lietuvą aprašymus135, kuriuos gaudavo didysis maršalas, galime manyti, kad tokie — visų pirma karinio pobūdžio — pranešimai buvo kaupti ir anksčiau. Ordino administraciniai centrai buvo Kulmas, Elbingas, Karaliaučius, Ragainė, o nuo 1309 m —Marienburgas. Kronikininkui rūpėjo Ordino veikla rytuose, todėl galime galvoti apie Ragainę, taip pat apie Karaliaučių, kuriame nuo 1312 m.
t-012vidutinis

Vytauto kariuomenę išretino ne tik Žalgirio kautynės, bet ir prie Marienburgo prasidėjusios ligos.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 349

Vytauto kariuomenė buvo stipriai išretinta ne tik Žalgirio kautynėse, bet ir prie Marienburgo prasidėjusių ligų^35. Be to, didelis nuovargis ir maisto trukumas vertė Vytautą grįžti atgal.
t-013vidutinis

1576 m. rugsėjo 23 d. iš Marienburgo rašytame laiške Steponas Batoras sutiko atidėti muito rinkimą iki seimo.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 343-344

Karalius ŽYGIMANTAS AUGUSTAS ## Puslapis 344 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS VII DVIEJŲ KARALIAUS STEPONO BATORO LAIŠKŲ, RAŠYTŲ RADVILOMS, TURINYS: APIE MUITUS IR MOKESČIUS VILNIAUS PIRKLIAMS IR MIESTIEČIAMS Autentiškų karaliaus Stepono laiškų, rašytų Radviloms, rinkinyje, saugomame Radvilų archyve, Kardinalijoje, yra du laiškai, atskleidžiantys, kad vis dėlto karalius, nenoriai ir tai tik atkakliai prašomas Lietuvos senatorių ir protestuojant Vilniaus pirkliams, laikinai juos atleido nuo naujai nustatyto muito mokesčio. Viename tų laiškų, rašytame iš Marienburgo 1576 metų rugsėjo 23 dieną Vilniaus vyskupui ir Vilniaus vaivadai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleriui Radvilai, karalius pareiškia jokio muito nenustatysiąs kitaip - tik su Senato tarybos, prie jo esančios ir žinančios skubiausiai tvarkytinus Respublikos reikalus, sutikimu. Tačiau sutinkąs atidėti šio muito rinkimą iki būsimo seimo, įsakęs Lietuvos iždininkui įrašyti tik į sąrašus tai, kas priklausys nuo prekių, kad vėliau, po seimo sprendimo, būtų žinoma, ko galima reikalauti iš pirklių, o ko reikėtų atsisakyti.
t-014vidutinis

1384 m. liepos 9 d. Vytautas sudegino Nemuno Marienburgą ir sunaikino Jurgenburgą bei Naująjį Bajerburgą.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 285

Nuo 1384.VII.9 d. vykdydamas savo plačiai išgarsintą «išdavystę» _(Verrat),_ Vytautas, vikriai užsimaskavęs, sudegino Nemuno Marienburgą ir sunaikino dar kitas dvi jam valdyti pavestas pilis (Jurgenburgą, Naująjį Bajerburgą = Neuhaus)^24.
t-015vidutinis

Slaptai suruošto žygio metu didysis magistras iš Marienburgo laivais išplaukė Vysla ir per jūros įlanką įplaukė į Nemuną.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 152

9 4 . 52 Tas žygis buvo paskubomis ir slapta suruoštas, ir todėl didysis magistras tuokart mažai teturėjo svetimšalių, juk nesigarsino po visą Europą, o slapčia iš Marienburgo išplaukė Vysla laivais, paskui jūros įlanka įplaukė į Nemuną. Mūsų istorikai bendrais bruožais ir ne taip išsamiai apie šitai pasakoja.
t-016vidutinis

Vaidyla kelis kartus slapta keliavo į Marienburgą ir iš Vokiečių ordino magistro gavo sutikimą sudaryti naują sutartį.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 31

Yra žinių, kad Vaidyla keletą kartų slaptai keliavęs į Marienburgą ir iš Vokiečių Ordino magistro gavęs sutikimą sudaryti naują sutartį. Norėdamas paslėpti nuo Kęstučio savo paskutinius sumanymus, Jogaila padarė Dovydiškiuose neva medžioklę^4 ).
t-017vidutinis

Vytautas Marienburge surengė dukters Sofijos palydėtuves prieš jos santuoką su Maskvos kunigaikščiu Vasilijumi.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 324-325

Priėmus nutarimą, ieškota žmogaus, kuriam be pavojaus galima būtų patikėti šią slaptą užduotį, mat jis turėtų kryžiuočiams nekelti įtarimo ir Vytautui žadinti pasitikėjimą; karaliaus pasiuntinybei pas Vytautą vadovauti galop parinko Henriką, mozūrų kunigaikščio Zemovito sūnų, neseniai vainikuotą Plocko vyskupu. Jo atvykimas (tiesą sakant, P a šn e n k a m a s m o zū rų daug kas manė, jog dėl gik u n ig a ik štis H enriminystės jis gali likti nepask a s tebėtas) anaiptol negalėjo nesukelti kryžiuočiams įtarimo, tačiau tuo pat metu Vytautas Marienburge surengė savo dukteriai Sofijai, tekančiai už Maskvos kunigaikščio Vasilijaus, dideles palydėtuves. Visi manė, jog su kitais kunigaikščiais į vestuvių iškilmes atvyko ir Henrikas, Vytauto žmonos Onos brolis.
t-018vidutinis

Kryžiuočiai į nelaisvę paimtą kunigaikštį Kęstutį nugabeno į Marienburgą.

Lietuvių tautos istorija, t. 5

PDF 135

Kunigaikštis Kęstutis riterio Hankės iš Ekersbergo taip pat buvo nublokštas nuo žirgo ir paties Kranigfeldo paimtas nelaisvėn. Kryžiuočiai, nudžiuginti tokio svarbaus laimikio, suskubo nugabenti kunigaikštį į Marienburgą, kur visų buvo labai džiūgauta, ir padėkai pareikšti suruoštos viešos pamaldos, nes tas įvykis buvo palaikytas ypatingu Dangaus palaiminimo ženklu1.
t-019vidutinis

Teodoras Narbutas Marienburgo pavadinimą aiškina žodžiais „Marijos kalnu“.

Lietuvių tautos istorija, t. 5

PDF 182

Tą tvirtovę pavadino Marienburgu, tai yra Marijos kalnu*. D abar netoli nuo tos vietos, kiek aukštėliau, yra miestelis, parapijos centras Z apyškis; betgi kalva, ant kurios stovėjo pilis, buvo visiškai suniokota per pavasario potvynius, paplovus vandenims, galinga srove besiveržiantiems tarpekliu į Nemuną; trykštantys ten šaltiniai liudija, kokia tai buvo tinkama piliai vieta1 2.
t-211989vidutinis

Vytautas Marienburgo pilyje sudarė sąjungą su livoniečiais ir prūsais.

Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

PDF 92

Didysis kunigaikštis Vytautas, būdamas pas magistrą Vokietijoje30, Marienburgo pilyje, sudarė sąjungą su vokiečiais — su livoniečiais ir su prūsais
t-212041vidutinis

Tais pačiais metais, Vytautui būnant Vokiečių že mėje, į Marienburgą atvyko pasiuntiniai iš Maskvos.

Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

PDF 91

Tais pačiais metais, Vytautui būnant Vokiečių žemėje, į Marienburgą atvyko pasiuntiniai iš Maskvos
t-220072vidutinis

Trečia šventykla buvo vietovėje, kur dabar Marienburgas, prie Nogato.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 267

Trečia šventykla buvo vietovėje, kur dabar Marienburgas, prie Nogato. Kryžiuočiai paėmė šią šventyklą pirmu puolimu, pastatė ten stiprią pilį ir anais laikais ten įkūrė ordino sostinę.
t-220844vidutinis

1309 metais Ordino vyriausioji būstinė iš Venecijos buvo perkelta į Marienburgo pilį Prūsijoje.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 203

1309 viešpaties metais, rugsėjį atvyko į Prūsijos žemę brolis Zigfridas iš Foichtvangeno, vienuoliktas didysis magistras ir aštuonioliktas Prūsijos žemės magistras, ir perkėlė į Marienburgo pilį Prūsijoje Ordino vyriausiąją būstinę, kuri po Akono miesto sugriovimo buvo Venecijoje.
t-223790vidutinis

1280 m. Santyro pilis buvo perkelta ir pavadinta Marienburgu, šventos Marijos pilimi.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 166

1280 viešpaties metais Santyro pilis, pakeitus jos vardą bei vietą, buvo perkelta ten, kur dabar tebestovi, ir pavadinta Marienburgu, tai yra šventos Marijos pilimi