1392 m. balandžio 16 d. Jogaila Lvove išdavė privilegiją, nukreiptą prieš Vytauto siekius Lietuvoje ir pretenzijas į Lucką.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 172
Dar\n1392 m. pavasarį niekas negalėjo įspėti tokio Jogailos pasikei\ntimo politikoj, nes dar tų pačių metų bal. 16 d. išdavė Lvove pri\nvilegiją, kuri taip pat, kaip ir N. Korčino aktas, stojo skersai\nkelio Vytauto siekimams Lietuvoj, ypač buvo aiškiai atkreipta\nprieš jo pretenzijas į Lucką^1 ).
Lvovas 1280 m. buvo pastatydintas Leono, Danilos iš Haličo sūnaus.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 24
Poznanė dar anksčiau už Krokuvą - 1253 metais, Sandomiras - vėliau, 1286 metais, o Liublinas Vladislavo Lo ketkos laikais -1317 metais, ėmė tvarkytis pagal vokiečių miestų teises. Panašiai ir Varšuva, įkurta 1251 metais, o Lvovas po jos - 1280 metais, pastatydintas Leono, Darnios iš Haličo sūnaus. Išsi laisvinę nuo nepakeliamos kašteliono valdžios, Lenkijos mies tai, sykiu su teutonų teise suvieniję atleidimą nuo įvairių duok lių ir krašto teisės prievolių, savo pačių teisėtvarką ir atskirą miesto valdymą, jau buvo galingi ir reikšmingi vietinės civili zacijos požiūriu.
Lvovo arkivyskupas valdė Vladimiro vyskupiją ir galėjo tikėtis gauti Žemaičius dėl savo vaidmens steigiant Žemaičių vyskupiją.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 131
Vilniaus vyskupija būtų metropolija. Tokiems Vytauto planams stojo skersai kelio lenkai. Jų Gniezno metropolijai priklausė Vilniaus vyskupija, o Lvovo ar kivyskupas, kuris jau turėjo savo valdžioj Vladimiro vyskupiją, galėjo dar tikėtis gauti ir Žemaičius, nes jis, kaip Konstancijos susirinkimo įgaliotinis, prisidėjo prie Žemaičių vyskupijos įkū rimo.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
A. Kučinskas, A. Šapoka, M. Krasauskaitė, P. Šležas, S. Sužiedėlis, V. Dėdinas, Zenonas Ivinskis, Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.).
Jų\nGniezno metropolijai priklausė Vilniaus vyskupija, o Lvovo ar\nkivyskupas, kuris jau turėjo savo valdžioj Vladimiro vyskupiją,\ngalėjo dar tikėtis gauti ir Žemaičius, nes jis, kaip Konstancijos\nsusirinkimo įgaliotinis, prisidėjo prie Žemaičių vyskupijos įkū\nrimo. Be to, Vytauto noras atimti iš jo Vladimiro vyskupiją\nbuvo sujungtas su ginču dėl Volynijos žemių, kur ta vyskupija\nbuvo įkurta.
Lvovo arkivyskupui ir Vilniaus vyskupui laišku buvo patikėta įsteigti Žemaičių vyskupystę.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 392
Vy tautas priėmė Jogailą, kaip V y ta u to dosniai ap- dera priimti karalių, o po ke- d o v a n o ja m a s lių dienų pastarojo viešnagės padovanojo skubančiam Kro kuvon į karalienės laidotuves valdovui, be gausybės kitų dovanų, dvidešimt tūkstančių čekiškųjų markių, šimtą grynakraujų žirgų, keturias dešimtis iš sabalo kailio siūtų drabužių ir šimtą persiškųjų apsiaustų, iš siuvinėtų aukso siūlais. S k ita i n io k o ja R usią Tuo metu sugrįžo iš baž nytinio suvažiavimo pasiun tiniai, taip sutvarkę reikalus, kaip norėjo karalius, be to, parsivežu laišką, kuriuo Lvovo arkivyskupui ir Vil niaus vyskupui patikėta uždavinys įsteigti Žemaičių vys kupystę. Vis dėlto šį reikalą teko atidėti, nes dėl kry žiuočių, kaip rašo kai kurie metraštininkai, atsirado vi sai netikėtų ir didelių kliūčių.
Lenkams, netvarkingai kariaujantiems, karas labai nesisekė: turkai užėmė stipriausią Podolės tvirtovę Kameniecą ir veržėsi į Lvovo apylinkes.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 373
Kadangi jo didieji priešai buvo susirišę su Prancūzija, tai jis pats tuojau užmezgė ryšius su Austrų Habsburgais ir iš jų šeimos net vedė žmoną. Kartu su jo viešpatavimu Lenkijoje prasidėjo sunkus ka- ras su Turkais, kuriems pasidavė ir kazokų hetmonas Doro- šenko. Lenkams, netvarkingai kariaujantiems, karas labai ne- sisekė: turkai užėmė stipriausią Podolės tvirtovę Kameniecą ir veržėsi į Lvovo apylinkes.
Tuo metu, kai Jogaila Vilniuje vykdė savo tautos krikštą, Jadvyga iškilmingai įvažiavo į Lvovą ir suteikė tam miestui privilegiją.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 295
Tuo metu,\nkai Jogaila Vilniuje vykdė savo tautos krikštą, Jadvyga iškilmingai\nįvažiavo į Lvovą ir suteikė tam miestui privilegiją. Kaip lenkų\ndaliniai buvo padėję prieš Smolensko kunigaikštį ir Andrių, taip\nLietuvos kariuomenė gelbėjo atgauti Raudonąją Rusią, kurion iš\nLietuvos vėliau nuvyko ir pats Jogaila.
Moldavijos vaivada Steponas ir turkų sultono paša Malkočas kariavo Lenkijos žemėje nuo Kameneco iki Lvovo, Tarnovo ir Krokuvos apylinkių.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Anoniminis metraštininkas, Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.).
Tais pačiais metais Lietuvos žemę ištiko baisus ba das, ir paplito žmonėse prancūziškos ligos4 0 . Paskui, sekančių metų vasarą bei rudenį4 I, atėjo Moldavijos vaivada Steponas, o su juo — turkų sultono didysis pa ša, vardu Malkočas 4 2 , vedinas daugeliu žmonių, ir ka riavo po Lenkijos žemę, Kamenecu pradedant, ir ligi Lvovo, ir net ligi Tamovo, už dešimties mylių nuo Kro kuvos 4 3 . Sugrįžo, padarę Lenkijos žemei daug žalos.
Kazimieras 1485 m. liepos 9 d. atvyko į Lvovą, kur buvo sušaukta Rusų vaivadijos ir Podolės bajorų kariuomenė.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 302
17 Kazimieras su sūnumis Albertu ir Aleksandru išvyko iš Kro\nkuvos 1485.V.18. bet ne su visos Lenkijos pajėgomis, o su Mažo\nsios Lenkijos savanoriais ir algininkais. Su jais liepos 9 d. atvyko \nj Lvovą, kur buvo sušaukta Rusų vaivadijos ir Podolės bajorų ka\nriuomenė.
Kazimieras 1485 m. spalio pradžioje grįžo į Lvovą ir ten buvo tarp spalio 11 ir 25 dienos.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 303
34 Kazimieras grjžo | Lvovu 1485 m. spalio mėn. pradžioje ir \nbuvo ten tarp spalio II Ir 25 d., o toliau Iki 1485 m. pabaigos \nbuvo Sandomire (XI.4— 13) Ir Petrakavo seime (XII. 1 —3)\n35 Visos šios past ra i Įlo s chronologija netiksli.
A. Šapokos redaguotoje „Lietuvos istorijoje“ teigiama, kad lenkams, netvarkingai kariaujantiems, karas labai nesisekė: turkai užėmė stipriausią Podolės tvirtovę Kameniecą ir veržėsi į Lvovo apylinkes.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 373
Kadangi jo didieji priešai buvo susirišę su Prancūzija, tai jis pats tuojau užmezgė ryšius su Austrų Habsburgais ir iš jų šeimos net vedė žmoną. Kartu su jo viešpatavimu Lenkijoje prasidėjo sunkus ka- ras su Turkais, kuriems pasidavė ir kazokų hetmonas Doro- šenko. Lenkams, netvarkingai kariaujantiems, karas labai ne- sisekė: turkai užėmė stipriausią Podolės tvirtovę Kameniecą ir veržėsi į Lvovo apylinkes.
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Anoniminis metraštininkas, Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.).
17 Kazimieras su sūnumis A lbertu ir Aleksandru išvyko iš Kro kuvos 1485.V.18. bet ne su visos Lenkijos pajėgomis, o su Mažo sios Lenkijos savanoriais ir algininkais. Su jais liepos 9 d. atvyko j Lvovą, k u r buvo sušaukta Rusų vaivadijos ir Podolės bajorų ka riuomenė.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 172
Dar\n1392 m. pavasarį niekas negalėjo įspėti tokio Jogailos pasikei\ntimo politikoj, nes dar tų pačių metų bal. 16 d. išdavė Lvove pri\nvilegiją, kuri taip pat, kaip ir N. Korčino aktas, stojo skersai\nkelio Vytauto siekimams Lietuvoj, ypač buvo aiškiai atkreipta\nprieš jo pretenzijas į Lucką^1 ).
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 131
Vilniaus vyskupija būtų metropolija. Tokiems Vytauto planams stojo skersai kelio lenkai. Jų Gniezno metropolijai priklausė Vilniaus vyskupija, o Lvovo ar kivyskupas, kuris jau turėjo savo valdžioj Vladimiro vyskupiją, galėjo dar tikėtis gauti ir Žemaičius, nes jis, kaip Konstancijos susirinkimo įgaliotinis, prisidėjo prie Žemaičių vyskupijos įkū rimo.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 24
Poznanė dar anksčiau už Krokuvą - 1253 metais, Sandomiras - vėliau, 1286 metais, o Liublinas Vladislavo Lo ketkos laikais -1317 metais, ėmė tvarkytis pagal vokiečių miestų teises. Panašiai ir Varšuva, įkurta 1251 metais, o Lvovas po jos - 1280 metais, pastatydintas Leono, Darnios iš Haličo sūnaus. Išsi laisvinę nuo nepakeliamos kašteliono valdžios, Lenkijos mies tai, sykiu su teutonų teise suvieniję atleidimą nuo įvairių duok lių ir krašto teisės prievolių, savo pačių teisėtvarką ir atskirą miesto valdymą, jau buvo galingi ir reikšmingi vietinės civili zacijos požiūriu.
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
34 Kazimieras grjžo | Lvovu 1485 m. spalio mėn. pradžioje ir buvo ten tarp spalio II Ir 25 d., o toliau Iki 1485 m. pabaigos buvo Sandomire (XI.4— 13) Ir Petrakavo seime (XII. 1—3) 35 Visos šios past ra i Įlos chronologija netiksli.