Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
12 teiginių19 įrašų32 ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Visi 12 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.
Grįžti į objekto apžvalgą1–12 iš 12 teiginių
1392 m. balandžio 16 d. Jogaila Lvove išdavė privilegiją, nukreiptą prieš Vytauto siekius Lietuvoje ir pretenzijas į Lucką.
PDF 172
Dar 1392 m. pavasarį niekas negalėjo įspėti tokio Jogailos pasikeitimo politikoj, nes dar tų pačių metų bal. 16 d. išdavė Lvove privilegiją, kuri taip pat, kaip ir N. Korčino aktas, stojo skersai kelio Vytauto siekimams Lietuvoj, ypač buvo aiškiai atkreipta prieš jo pretenzijas į Lucką^1 ).
Lvovas 1280 m. buvo pastatydintas Leono, Danilos iš Haličo sūnaus.
PDF 24
Poznanė dar anksčiau už Krokuvą - 1253 metais, Sandomiras - vėliau, 1286 metais, o Liublinas Vladislavo Loketkos laikais -1317 metais, ėmė tvarkytis pagal vokiečių miestų teises. Panašiai ir Varšuva, įkurta 1251 metais, o Lvovas po jos - 1280 metais, pastatydintas Leono, Darnios iš Haličo sūnaus. Išsilaisvinę nuo nepakeliamos kašteliono valdžios, Lenkijos miestai, sykiu su teutonų teise suvieniję atleidimą nuo įvairių duoklių ir krašto teisės prievolių, savo pačių teisėtvarką ir atskirą miesto valdymą, jau buvo galingi ir reikšmingi vietinės civilizacijos požiūriu.
Lvovo arkivyskupas valdė Vladimiro vyskupiją ir galėjo tikėtis gauti Žemaičius dėl savo vaidmens steigiant Žemaičių vyskupiją.
PDF 131
Vilniaus vyskupija būtų metropolija. Tokiems Vytauto planams stojo skersai kelio lenkai. Jų Gniezno metropolijai priklausė Vilniaus vyskupija, o Lvovo arkivyskupas, kuris jau turėjo savo valdžioj Vladimiro vyskupiją, galėjo dar tikėtis gauti ir Žemaičius, nes jis, kaip Konstancijos susirinkimo įgaliotinis, prisidėjo prie Žemaičių vyskupijos įkūrimo.
A. Kučinskas, A. Šapoka, M. Krasauskaitė, P. Šležas, S. Sužiedėlis, V. Dėdinas, Zenonas Ivinskis, Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.).
Jų Gniezno metropolijai priklausė Vilniaus vyskupija, o Lvovo arkivyskupas, kuris jau turėjo savo valdžioj Vladimiro vyskupiją, galėjo dar tikėtis gauti ir Žemaičius, nes jis, kaip Konstancijos susirinkimo įgaliotinis, prisidėjo prie Žemaičių vyskupijos įkūrimo. Be to, Vytauto noras atimti iš jo Vladimiro vyskupiją buvo sujungtas su ginču dėl Volynijos žemių, kur ta vyskupija buvo įkurta.
Lvovo arkivyskupui ir Vilniaus vyskupui laišku buvo patikėta įsteigti Žemaičių vyskupystę.
PDF 392
Vytautas priėmė Jogailą, kaip V y ta u to dosniai apdera priimti karalių, o po ked o v a n o ja m a s lių dienų pastarojo viešnagės padovanojo skubančiam Krokuvon į karalienės laidotuves valdovui, be gausybės kitų dovanų, dvidešimt tūkstančių čekiškųjų markių, šimtą grynakraujų žirgų, keturias dešimtis iš sabalo kailio siūtų drabužių ir šimtą persiškųjų apsiaustų, išsiuvinėtų aukso siūlais. S k ita i n io k o ja R usią Tuo metu sugrįžo iš bažnytinio suvažiavimo pasiuntiniai, taip sutvarkę reikalus, kaip norėjo karalius, be to, parsivežu laišką, kuriuo Lvovo arkivyskupui ir Vilniaus vyskupui patikėta uždavinys įsteigti Žemaičių vyskupystę. Vis dėlto šį reikalą teko atidėti, nes dėl kryžiuočių, kaip rašo kai kurie metraštininkai, atsirado visai netikėtų ir didelių kliūčių.
Lenkams, netvarkingai kariaujantiems, karas labai nesisekė: turkai užėmė stipriausią Podolės tvirtovę Kameniecą ir veržėsi į Lvovo apylinkes.
PDF 373
Kadangi jo didieji priešai buvo susirišę su Prancūzija, tai jis pats tuojau užmezgė ryšius su Austrų Habsburgais ir iš jų šeimos net vedė žmoną. Kartu su jo viešpatavimu Lenkijoje prasidėjo sunkus karas su Turkais, kuriems pasidavė ir kazokų hetmonas Dorošenko. Lenkams, netvarkingai kariaujantiems, karas labai nesisekė: turkai užėmė stipriausią Podolės tvirtovę Kameniecą ir veržėsi į Lvovo apylinkes.
Tuo metu, kai Jogaila Vilniuje vykdė savo tautos krikštą, Jadvyga iškilmingai įvažiavo į Lvovą ir suteikė tam miestui privilegiją.
PDF 295
Tuo metu, kai Jogaila Vilniuje vykdė savo tautos krikštą, Jadvyga iškilmingai įvažiavo į Lvovą ir suteikė tam miestui privilegiją. Kaip lenkų daliniai buvo padėję prieš Smolensko kunigaikštį ir Andrių, taip Lietuvos kariuomenė gelbėjo atgauti Raudonąją Rusią, kurion iš Lietuvos vėliau nuvyko ir pats Jogaila.
Kazimieras 1485 m. liepos 9 d. atvyko į Lvovą, kur buvo sušaukta Rusų vaivadijos ir Podolės bajorų kariuomenė.
PDF 302
17 Kazimieras su sūnumis Albertu ir Aleksandru išvyko iš Krokuvos 1485.V.18. bet ne su visos Lenkijos pajėgomis, o su Mažosios Lenkijos savanoriais ir algininkais. Su jais liepos 9 d. atvyko j Lvovą, kur buvo sušaukta Rusų vaivadijos ir Podolės bajorų kariuomenė.
Kazimieras 1485 m. spalio pradžioje grįžo į Lvovą ir ten buvo tarp spalio 11 ir 25 dienos.
PDF 303
34 Kazimieras grjžo | Lvovu 1485 m. spalio mėn. pradžioje ir buvo ten tarp spalio II Ir 25 d., o toliau Iki 1485 m. pabaigos buvo Sandomire (XI.4— 13) Ir Petrakavo seime (XII. 1 —3) 35 Visos šios past ra i Įlo s chronologija netiksli.
A. Šapokos redaguotoje „Lietuvos istorijoje“ teigiama, kad lenkams, netvarkingai kariaujantiems, karas labai nesisekė: turkai užėmė stipriausią Podolės tvirtovę Kameniecą ir veržėsi į Lvovo apylinkes.
PDF 373
Kadangi jo didieji priešai buvo susirišę su Prancūzija, tai jis pats tuojau užmezgė ryšius su Austrų Habsburgais ir iš jų šeimos net vedė žmoną. Kartu su jo viešpatavimu Lenkijoje prasidėjo sunkus karas su Turkais, kuriems pasidavė ir kazokų hetmonas Dorošenko. Lenkams, netvarkingai kariaujantiems, karas labai nesisekė: turkai užėmė stipriausią Podolės tvirtovę Kameniecą ir veržėsi į Lvovo apylinkes.
Tvirčiausios tame krašte buvo Lvovo ir Kamieneco-Podolsko pilys.
PDF 161
Tvirčiausios tame krašte buvo Lvovo ir Kamieneco-Podolsko pilys.
Nuo 1798 m. pabaigos V. I. Marevičius gyveno Lvove ir Varšuvoje.
PDF 291
Nuo 1798 m. pabaigos abu gyveno Lvove ir Varšuvoje.
Ir Lvove juos pasiekė žinia apie didžiojo kunigaikščio mirtį.
PDF 112
Ir Lvove juos pasiekė žinia apie didžiojo kunigaikščio mirtį.