Vieta

Lukovas

3 teiginiai2 įrašai2 ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 3 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–3 iš 3 teiginių

t-001

Lukove Turčinas, keisdamas lietuviškas monetas į lenkiškas, prie 20 lietuviškų kapų pridėjo 2 florinus ir 20 grašių.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 457

išleido 7 flor. Turčinas, keisdamas lietuviškas monetas į lenkiškas, Lukove prie 20 lietuviškų kapų pridėjo 2 flor. 20 grašių.

t-002vidutinis

Vytenis, nuniokojęs Lukovo apygardas, nuvedė kariuomenę į Sandomiro žemę.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 152

Staigiai ir be vargo iškilęs į valdžios viršūnes, Vytenis turėjo pamato įtariai žiūrėti j savo tolesnį likimą: jis žinojo, jog esama padėtis negali nekurstyti pavydo, neteikti progos maištams, ypač dėl to, kad negalėjo stigti maištui nei kurstytojų, nei dingsčių, pagaliau negalėjo trūkti nė vado būsimam vidaus karui, kol, jam valdant, Traiverstas pradėti karą dėl visai kitų priežasčių, ypač pabrėždamas tą žinomiausią: būsią keršijama lenkams už patirtą praėjusiais metais Jotvingijoje pralaimėjimą. Sutelkęs didesnę nei paprastai kariuomenę, jis patraukė į karą ir užpuolė lenkų kraštą; nuniokojęs Lukovo apygardas, nuvedė kariuomenę į Sandomiro žemę. Lenkams pasitraukus į miestus ir neleidus savo turtą niokoti ir savintis, jis, vienur ir kitur nesutikęs pasipriešinimo, ugnimi ir kalaviju smarkiai nusiaubė aplinkinius kaimus ir dvarus, išžudęs galybę silpnų senių bei vaikų, be kito grobio, išsivarė šešis tūkstančius žmonių.

t-003vidutinis

Vytenis, sutelkęs didesnę nei paprastai kariuomenę, užpuolė lenkų kraštą ir, nuniokojęs Lukovo apygardas, nuvedė ją į Sandomiro žemę.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 152

Staigiai ir be vargo iškilęs į valdžios viršūnes, Vytenis turėjo pamato įtariai žiūrėti j savo tolesnį likimą: jis žinojo, jog esama padėtis negali nekurstyti pavydo, neteikti progos maištams, ypač dėl to, kad negalėjo stigti maištui nei kurstytojų, nei dingsčių, pagaliau negalėjo trūkti nė vado būsimam vidaus karui, kol, jam valdant, Traiverstas pradėti karą dėl visai kitų priežasčių, ypač pabrėždamas tą žinomiausią: būsią keršijama lenkams už patirtą praėjusiais metais Jotvingijoje pralaimėjimą. Sutelkęs didesnę nei paprastai kariuomenę, jis patraukė į karą ir užpuolė lenkų kraštą; nuniokojęs Lukovo apygardas, nuvedė kariuomenę į Sandomiro žemę. Lenkams pasitraukus į miestus ir neleidus savo turtą niokoti ir savintis, jis, vienur ir kitur nesutikęs pasipriešinimo, ugnimi ir kalaviju smarkiai nusiaubė aplinkinius kaimus ir dvarus, išžudęs galybę silpnų senių bei vaikų, be kito grobio, išsivarė šešis tūkstančius žmonių.