vieta

Lochštetė

5 teiginiai8 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 5 teiginiai ir visi 8 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–8 iš 8 rodomų įrašų

t-001aukstas

Lochštetė buvo Ordino pilis Sembos pietvakarių kyšulyje, į pietvakarius nuo Fišhauzeno.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 124

386 Ordino Laukstetai (D.— Locstete, vėliau — Lochstedt) — pilis Sembos pietvakarių\nkyšulyje, į pietvakarius nuo Fišhauzeno (dab. Primorskas) Girmavos valsčiuje.

t-002vidutinis

Henrikas Stangė žiemos metu įsiveržė į Sembą prie vietos, kur vėliau stovėjo Lochštetės pilis.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 103

Kristburgo komtūras, brolis Henrikas,\nvadinamas Stange313, gavęs magistro įsakymą, su didele kariuomene patraukė į karą\nprieš Sembą ir žiemos metu314 įsibrovė į ją apie tą vietą, kur šiuo metu stovi Laukstetų\npilis315, degindamas ir grobdamas abiejose [kelio] pusėse iki Girmavos kaimo316, daug\nžmonių nukovė ir paėmė į nelaisvę, bet čia atskubėjo ginkluoti sembai. Mūsų minėtasis\nkomtūras nelyginant bebaimis liūtas pastojo jiems kelią ir, norėdamas juos tol sulaikyti,\nkol jo kariuomenė užims saugesnę vietą, daugybę sužeidė ietimi.

t-003vidutinis

Lochštetės pilis stovėjo Sembos pietvakarių kyšulyje.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 104

315 D.— castrum Lochstete, Jer.— burc. Lôchstete; Laukstetų pilis Sembos pietvakarių\nkyšulyje (žr. paaiškinimus D. III, 112, 3).

t-004vidutinis

Analų duomenimis, Lochštetės pilis pastatyta 1270 m., nors Petro Dusburgiečio kronikoje jos statyba aprašyta nedatuojant.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 28

Apžvelgiant Didžiojo prūsų sukilimo laikus, iš pradžių (nedatuojant) kalbama\napie Tepliavos ir Lochštetės pilių pastatymą (III, 112) (iš analų žinome, jog pirmoji\npastatyta 1265 m.., o antroji 1270 m.138), o jau po to aprašoma, kaip broliai pasitraukė\niš Kroicburgo (įvykį kronikininkas datuoja 1263 m.

t-005vidutinis

Viklandsorto pilis vėliau buvo vadinama Lochštete pagal ten gyvenusio sembo Lauksteto vardą.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 124

Apie tai, kaip Sembos žemėje buvo pastatytos Tepliavos ir Laukstetų pilys Po antrosios atskalūnybės buvo pastatyta 1265 m. Tepliavos pilis, kurią prūsai vadino Surgurbiu384, o ilgainiui— Viklandsorto385 pilis, kuri dabar vadinama Laukstetais386 nuo vieno ten gyvenusio sembo, vadinamo Laukstetu, vardo, jas sustiprinant, kad būtų lengviau tramdyti sembus. 113 (108).

c-002Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Daug karų buvo kariauta prieš sembų gentį, bet per daug užgaištume, kiekvieną aprašinėdami skyrium, nors šį bei tą reikia pasakyti. Kristburgo komtūras, brolis Henrikas, vadinamas Stange313, gavęs magistro įsakymą, su didele kariuomene patraukė į karą prieš Sembą ir žiemos metu314 įsibrovė į ją apie tą vietą, kur šiuo metu stovi Laukstetų pilis315, degindamas ir grobdamas abiejose [kelio] pusėse iki Girmavos kaimo316, daug žmonių nukovė ir paėmė į nelaisvę, bet čia atskubėjo ginkluoti sembai. Mūsų minėtasis komtūras nelyginant bebaimis liūtas pastojo jiems kelią ir, norėdamas juos tol sulaikyti, kol jo kariuomenė užims saugesnę vietą, daugybę sužeidė ietimi.

c-003Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

386 Ordino Laukstetai (D.— Locstete, vėliau — Lochstedt) — pilis Sembos pietvakarių kyšulyje, į pietvakarius nuo Fišhauzeno (dab. Primorskas) Girmavos valsčiuje.

c-005Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Petro iš Dusburgo kronikoje ne viskas išdėstyta chronologine tvarka, pvz., pilių statyba. Apžvelgiant Didžiojo prūsų sukilimo laikus, iš pradžių (nedatuojant) kalbama apie Tepliavos ir Lochštetės pilių pastatymą (III, 112) (iš analų žinome, jog pirmoji pastatyta 1265 m.., o antroji 1270 m.138), o jau po to aprašoma, kaip broliai pasitraukė iš Kroicburgo (įvykį kronikininkas datuoja 1263 m.) (III, 118).