Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
6 teiginiai6 įrašai4 ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Visi 6 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.
Grįžti į objekto apžvalgą1–6 iš 6 teiginių
Didžiojo Vilniaus Seimo rezoliucijoje Lietuvos autonomijos teritorijai priskirta ir Užnemunė, arba Suvalkija.
PDF 123
sią Užnemunę, arba Suvalkiją, ir tos žemės, kurios prie Vilniaus linksta.
Svarstant Lenkijos autonomiją Valstybės Dūmoje, lietuvių veikėjai siūlė nuo karalystės atskirti Lietuvos Užnemunę.
PDF 123
Joje reikalauta suteikti Lietuvai autonomiją, leisti turėti visuotinio balsavimo būdu renkamą Seimą Vilniuje. Teritorija, kurioje ši autonomija veiktų, apibrėžta kaip etnografinės lietuvių žemės, įskaitant Lenkijos karalystei priklausiusią Užnemunę, arba Suvalkiją, ir tos žemės, kurios prie Vilniaus linksta. Kitose rezoliucijose žmonės raginti nemokėti valdžiai mokesčių, neiti į kariuomenę, imtis organizuoti lokalinę savivaldą – tai paskatino Lietuvos kaimus ir miestelius visiškai perimti į savo rankas valsčių savivaldybes.
PDF 116
„Lenkų suartinimo su rusais“ strategine nuostata caro valdžia tuo pat metu siekė apsaugoti nuo sulenkėjimo karalystės ne etninius lenkus. Lietuvos Užnemunėje nurodyta kurti mokyklas rusų dėstomąja kalba, lietuvių kalbai paliekant disciplinos statusą (žinoma, mokyti lietuviškai reikėjo iš vadovėlių, parašytų kirilika). Kaip neprivaloma disciplina lietuvių kalba įsileista ir į kelias Užnemunės vidurines mokyklas, Maskvos universitete paskirta dešimt valstybės stipendijų šių mokyklų auklėtiniams, turintiems atestate lietuvių kalbos pažymį.
Praėjus 20 metų po 1863 m. sukilimo, etninių lietuvių tautinį sąjūdį atnaujino inteligentai, kilę daugiausia iš Užnemunės krašto.
PDF 118
“ Praėjus 20 metų nuo 1863 m. sukilimo etninių lietuvių tautinis sąjūdis prasidėjo iš naujo. Jį atnaujino pobaudžiavinė inteligentų karta, Rusijos aukštųjų mokyklų auklėtiniai, kilę daugiausia iš Užnemunės krašto.
Po 1863 m. sukilimo etninių lietuvių tautinį sąjūdį atnaujino inteligentai, daugiausia kilę iš Užnemunės krašto.
PDF 118
“ Praėjus 20 metų nuo 1863 m. sukilimo etninių lietuvių tautinis sąjūdis prasidėjo iš naujo. Jį atnaujino pobaudžiavinė inteligentų karta, Rusijos aukštųjų mokyklų auklėtiniai, kilę daugiausia iš Užnemunės krašto.
Didžiojo Vilniaus seimo rezoliucijoje autonomijos teritorija apibrėžta kaip etnografinės lietuvių žemės, įskaitant Užnemunę arba Suvalkiją.
PDF 123
Joje reikalauta suteikti Lietuvai autonomiją, leisti turėti visuotinio balsavimo būdu renkamą Seimą Vilniuje. Teritorija, kurioje ši autonomija veiktų, apibrėžta kaip etnografinės lietuvių žemės, įskaitant Lenkijos karalystei priklausiusią Užnemunę, arba Suvalkiją, ir tos žemės, kurios prie Vilniaus linksta. Kitose rezoliucijose žmonės raginti nemokėti valdžiai mokesčių, neiti į kariuomenę, imtis organizuoti lokalinę savivaldą – tai paskatino Lietuvos kaimus ir miestelius visiškai perimti į savo rankas valsčių savivaldybes.
Caro valdžia Lietuvos Užnemunėje nurodė kurti mokyklas rusų dėstomąja kalba, lietuvių kalbą palikdama disciplinos statusu.
PDF 116
Lietuvos Užnemunėje nurodyta kurti mokyklas rusų dėstomąja kalba, lietuvių kalbai paliekant disciplinos statusą (žinoma, mokyti lietuviškai reikėjo iš vadovėlių, parašytų kirilika).
PDF 116
„Lenkų suartinimo su rusais“ strategine nuostata caro valdžia tuo pat metu siekė apsaugoti nuo sulenkėjimo karalystės ne etninius lenkus. Lietuvos Užnemunėje nurodyta kurti mokyklas rusų dėstomąja kalba, lietuvių kalbai paliekant disciplinos statusą (žinoma, mokyti lietuviškai reikėjo iš vadovėlių, parašytų kirilika). Kaip neprivaloma disciplina lietuvių kalba įsileista ir į kelias Užnemunės vidurines mokyklas, Maskvos universitete paskirta dešimt valstybės stipendijų šių mokyklų auklėtiniams, turintiems atestate lietuvių kalbos pažymį.