Santrauka
Lietuvos Užnemunėje nurodyta kurti mokyklas rusų dėstomąja kalba, lietuvių kalbai paliekant disciplinos statusą (žinoma, mokyti lietuviškai reikėjo iš vadovėlių, parašytų kirilika). Praėjus 20 metų nuo 1863 m. sukilimo etninių lietuvių tautinis sąjūdis prasidėjo iš naujo. Teritorija, kurioje ši autonomija veiktų, apibrėžta kaip etnografinės lietuvių žemės, įskaitant Lenkijos karalystei priklausiusią Užnemunę, arba Suvalkiją, ir tos žemės, kurios prie Vilniaus linksta.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Didžiojo Vilniaus Seimo rezoliucijoje Lietuvos autonomijos teritorijai priskirta ir Užnemunė, arba Suvalkija. |
| t-002 Svarstant Lenkijos autonomiją Valstybės Dūmoje, lietuvių veikėjai siūlė nuo karalystės atskirti Lietuvos Užnemunę. |
| t-003 Praėjus 20 metų po 1863 m. sukilimo, etninių lietuvių tautinį sąjūdį atnaujino inteligentai, kilę daugiausia iš Užnemunės krašto. |
| t-004 Po 1863 m. sukilimo etninių lietuvių tautinį sąjūdį atnaujino inteligentai, daugiausia kilę iš Užnemunės krašto. |
| t-005 Didžiojo Vilniaus seimo rezoliucijoje autonomijos teritorija apibrėžta kaip etnografinės lietuvių žemės, įskaitant Užnemunę arba Suvalkiją. |
| t-006 Caro valdžia Lietuvos Užnemunėje nurodė kurti mokyklas rusų dėstomąja kalba, lietuvių kalbą palikdama disciplinos statusu. |
| t-007 Caro valdžia Lietuvos Užnemunėje nurodė kurti mokyklas rusų dėstomąja kalba, lietuvių kalbą palikdama disciplinos statusu. |
Ryšiai
- Lietuvos Užnemunė priklausė Augustavo gubernija, Suvalkų gubernija