Lietuvos Užnemunėje nurodyta kurti mokyklas rusų dėstomąja kalba, lietuvių kalbai paliekant disciplinos statusą (žinoma, mokyti lietuviškai reikėjo iš vadovėlių, parašytų kirilika). Praėjus 20 metų nuo 1863 m. sukilimo etninių lietuvių tautinis sąjūdis prasidėjo iš naujo. Teritorija, kurioje ši autonomija veiktų, apibrėžta kaip etnografinės lietuvių žemės, įskaitant Lenkijos karalystei priklausiusią Užnemunę, arba Suvalkiją, ir tos žemės, kurios prie Vilniaus linksta.
Lietuvos Užnemunėje nurodyta kurti mokyklas rusų dėstomąja kalba, lie-\ntuvių kalbai paliekant disciplinos statusą (žinoma, mokyti lietuviškai rei-\nkėjo iš vadovėlių, parašytų kirilika).
„Lenkų suartinimo su rusais“ strategine nuostata caro valdžia tuo pat metu siekė apsaugoti nuo sulenkėjimo karalystės ne etninius lenkus. Lietuvos Užnemunėje nurodyta kurti mokyklas rusų dėstomąja kalba, lie- tuvių kalbai paliekant disciplinos statusą (žinoma, mokyti lietuviškai rei- kėjo iš vadovėlių, parašytų kirilika). Kaip neprivaloma disciplina lietuvių kalba įsileista ir į kelias Užnemunės vidurines mokyklas, Maskvos uni- versitete paskirta dešimt valstybės stipendijų šių mokyklų auklėtiniams, turintiems atestate lietuvių kalbos pažymį.
“ \nPraėjus 20 metų nuo 1863 m. sukilimo etninių lietuvių \ntautinis sąjūdis prasidėjo iš naujo. Jį atnaujino pobaudžiavinė inteligentų \nkarta, Rusijos aukštųjų mokyklų auklėtiniai, kilę daugiausia iš Užnemu-\nnės krašto.
“ \nPraėjus 20 metų nuo 1863 m. sukilimo etninių lietuvių \ntautinis sąjūdis prasidėjo iš naujo. Jį atnaujino pobaudžiavinė inteligentų \nkarta, Rusijos aukštųjų mokyklų auklėtiniai, kilę daugiausia iš Užnemu-\nnės krašto.
Joje reikalauta suteikti Lietuvai autonomiją, leisti turėti visuotinio balsavimo būdu ren- kamą Seimą Vilniuje. Teritorija, kurioje ši autonomija veiktų, apibrėžta kaip etnografinės lietuvių žemės, įskaitant Lenkijos karalystei priklausiu- sią Užnemunę, arba Suvalkiją, ir tos žemės, kurios prie Vilniaus linksta. Kitose rezoliucijose žmonės raginti nemokėti valdžiai mokesčių, neiti į kariuomenę, imtis organizuoti lokalinę savivaldą – tai paskatino Lietuvos kaimus ir miestelius visiškai perimti į savo rankas valsčių savivaldybes.
Joje reikalauta suteikti Lietuvai autonomiją, leisti turėti visuotinio balsavimo būdu ren- kamą Seimą Vilniuje. Teritorija, kurioje ši autonomija veiktų, apibrėžta kaip etnografinės lietuvių žemės, įskaitant Lenkijos karalystei priklausiu- sią Užnemunę, arba Suvalkiją, ir tos žemės, kurios prie Vilniaus linksta. Kitose rezoliucijose žmonės raginti nemokėti valdžiai mokesčių, neiti į kariuomenę, imtis organizuoti lokalinę savivaldą – tai paskatino Lietuvos kaimus ir miestelius visiškai perimti į savo rankas valsčių savivaldybes.
„Lenkų suartinimo su rusais“ strategine nuostata caro valdžia tuo pat metu siekė apsaugoti nuo sulenkėjimo karalystės ne etninius lenkus. Lietuvos Užnemunėje nurodyta kurti mokyklas rusų dėstomąja kalba, lie- tuvių kalbai paliekant disciplinos statusą (žinoma, mokyti lietuviškai rei- kėjo iš vadovėlių, parašytų kirilika). Kaip neprivaloma disciplina lietuvių kalba įsileista ir į kelias Užnemunės vidurines mokyklas, Maskvos uni- versitete paskirta dešimt valstybės stipendijų šių mokyklų auklėtiniams, turintiems atestate lietuvių kalbos pažymį.
