Vieta

Lietuvos Užnemunė

6 teiginiai6 įrašai4 ryšiai

Lietuvos Užnemunėje nurodyta kurti mokyklas rusų dėstomąja kalba, lietuvių kalbai paliekant disciplinos statusą (žinoma, mokyti lietuviškai reikėjo iš vadovėlių, parašytų kirilika). Praėjus 20 metų nuo 1863 m. sukilimo etninių lietuvių tautinis sąjūdis prasidėjo iš naujo. Teritorija, kurioje ši autonomija veiktų, apibrėžta kaip etnografinės lietuvių žemės, įskaitant Lenkijos karalystei priklausiusią Užnemunę, arba Suvalkiją, ir tos žemės, kurios prie Vilniaus linksta.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Augustino Janulaičio knygos „Užnemunė po Prūsais (1795–1807)“ viršelis, 1928 m.

Žiūrėti galerijoje

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

Savybė	Aprašymas	Laikas / kontekstas	Šaltiniai
Aplinka	Etnografinės lietuvių žemės dalis	Didžiojo Vilniaus seimo rezoliucijoje Lietuvos Užnemunė įtraukta į etnografines lietuvių žemes.	Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Fiziniai bruožai	Lenkijos karalystei priklausiusi teritorija, dar vadinta Suvalkija	Šaltinyje Lietuvos Užnemunė apibūdinama kaip Lenkijos karalystei priklausiusi teritorija, arba Suvalkija.	Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Paskirtis	Autonomijos teritorija	Didžiojo Vilniaus seimo rezoliucijoje Užnemunė įtraukta į teritoriją, kurioje turėjo veikti Lietuvos autonomija.	Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Infrastruktūra	Mokyklos rusų dėstomąja kalba; lietuvių kalba jose palikta disciplinos statusu	Caro valdžia Lietuvos Užnemunėje nurodė kurti tokias mokyklas; lietuvių kalba kaip neprivaloma disciplina įsileista ir į kelias Užnemunės vidurines mokyklas.	Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-006vidutinis

Caro valdžia Lietuvos Užnemunėje nurodė kurti mokyklas rusų dėstomąja kalba, lietuvių kalbą palikdama disciplinos statusu.

Įrodymai (2)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Lietuvos Užnemunėje nurodyta kurti mokyklas rusų dėstomąja kalba, lietuvių kalbai paliekant disciplinos statusą (žinoma, mokyti lietuviškai reikėjo iš vadovėlių, parašytų kirilika).

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

„Lenkų suartinimo su rusais“ strategine nuostata caro valdžia tuo pat metu siekė apsaugoti nuo sulenkėjimo karalystės ne etninius lenkus. Lietuvos Užnemunėje nurodyta kurti mokyklas rusų dėstomąja kalba, lietuvių kalbai paliekant disciplinos statusą (žinoma, mokyti lietuviškai reikėjo iš vadovėlių, parašytų kirilika). Kaip neprivaloma disciplina lietuvių kalba įsileista ir į kelias Užnemunės vidurines mokyklas, Maskvos universitete paskirta dešimt valstybės stipendijų šių mokyklų auklėtiniams, turintiems atestate lietuvių kalbos pažymį.

t-001vidutinis

Didžiojo Vilniaus Seimo rezoliucijoje Lietuvos autonomijos teritorijai priskirta ir Užnemunė, arba Suvalkija.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

sią Užnemunę, arba Suvalkiją, ir tos žemės, kurios prie Vilniaus linksta.

t-003vidutinis

Praėjus 20 metų po 1863 m. sukilimo, etninių lietuvių tautinį sąjūdį atnaujino inteligentai, kilę daugiausia iš Užnemunės krašto.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

“ Praėjus 20 metų nuo 1863 m. sukilimo etninių lietuvių tautinis sąjūdis prasidėjo iš naujo. Jį atnaujino pobaudžiavinė inteligentų karta, Rusijos aukštųjų mokyklų auklėtiniai, kilę daugiausia iš Užnemunės krašto.

t-004vidutinis

Po 1863 m. sukilimo etninių lietuvių tautinį sąjūdį atnaujino inteligentai, daugiausia kilę iš Užnemunės krašto.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

“ Praėjus 20 metų nuo 1863 m. sukilimo etninių lietuvių tautinis sąjūdis prasidėjo iš naujo. Jį atnaujino pobaudžiavinė inteligentų karta, Rusijos aukštųjų mokyklų auklėtiniai, kilę daugiausia iš Užnemunės krašto.

t-005vidutinis

Didžiojo Vilniaus seimo rezoliucijoje autonomijos teritorija apibrėžta kaip etnografinės lietuvių žemės, įskaitant Užnemunę arba Suvalkiją.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Joje reikalauta suteikti Lietuvai autonomiją, leisti turėti visuotinio balsavimo būdu renkamą Seimą Vilniuje. Teritorija, kurioje ši autonomija veiktų, apibrėžta kaip etnografinės lietuvių žemės, įskaitant Lenkijos karalystei priklausiusią Užnemunę, arba Suvalkiją, ir tos žemės, kurios prie Vilniaus linksta. Kitose rezoliucijose žmonės raginti nemokėti valdžiai mokesčių, neiti į kariuomenę, imtis organizuoti lokalinę savivaldą – tai paskatino Lietuvos kaimus ir miestelius visiškai perimti į savo rankas valsčių savivaldybes.

t-002

Svarstant Lenkijos autonomiją Valstybės Dūmoje, lietuvių veikėjai siūlė nuo karalystės atskirti Lietuvos Užnemunę.

Įrodymai (2)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Joje reikalauta suteikti Lietuvai autonomiją, leisti turėti visuotinio balsavimo būdu renkamą Seimą Vilniuje. Teritorija, kurioje ši autonomija veiktų, apibrėžta kaip etnografinės lietuvių žemės, įskaitant Lenkijos karalystei priklausiusią Užnemunę, arba Suvalkiją, ir tos žemės, kurios prie Vilniaus linksta. Kitose rezoliucijose žmonės raginti nemokėti valdžiai mokesčių, neiti į kariuomenę, imtis organizuoti lokalinę savivaldą – tai paskatino Lietuvos kaimus ir miestelius visiškai perimti į savo rankas valsčių savivaldybes.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

„Lenkų suartinimo su rusais“ strategine nuostata caro valdžia tuo pat metu siekė apsaugoti nuo sulenkėjimo karalystės ne etninius lenkus. Lietuvos Užnemunėje nurodyta kurti mokyklas rusų dėstomąja kalba, lietuvių kalbai paliekant disciplinos statusą (žinoma, mokyti lietuviškai reikėjo iš vadovėlių, parašytų kirilika). Kaip neprivaloma disciplina lietuvių kalba įsileista ir į kelias Užnemunės vidurines mokyklas, Maskvos universitete paskirta dešimt valstybės stipendijų šių mokyklų auklėtiniams, turintiems atestate lietuvių kalbos pažymį.

Visi teiginiai ir įrodymai (6 teiginiai, 6 įrašai)

Struktūruoti ryšiai