c-168629Citatos
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 390
Šios siuntos, upėmis pavandeniui nuplukdytos į Juodąją jūrą, iš Cha- čibėjaus, tuo metu Lietuvai priklausiusio uosto, buvo gabenamos didesniais laivais į Konstantinopolį. Po karo suiručių susilau- V y ta u la s p u ola schiz- kęs ramybės, Vytautas pasi- m ą, p lin ta n čią jo va i- juto saugus ir uoliai įniko d o se ginti visoje valstybėje tikrą jį tikėjimą. Nuo seno įpratę teikti šventuosius sakramentus pagal graikų papročius, rusų šventikai bei vienuolynų viršininkai priėmė ir vi sus kitus graikų paklydimus, kaip ir šie, atsisakė Vytau to valdose klausyti popiežiaus ir bendrauti su Romos bažnyčia.