Jei valdovas mirtų Lenkijos Karalystėje, jis norėjo būti palaidotas Krokuvos pilies bažnyčios koplyčioje.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 350
Dėl to norime, kad mūsų kūnas būtų ten palaidotas, kur mus užklups paskutinioji valanda, tai yraA jeigu Lenkijos Karalystėje mums esant Viešpats Dievas malonėtų leisti mums mirti, tuomet Krokuvoje, pilies bažnyčios koplyčioje, kur mūsų pono tėvo, Kristuje mirusio, kūnas požemyje guli, ten pat, apačioje ar viršuje, kad taipogi būtų pastatytas antkapis arba depozitas po jo mirusios karališkosios didenybės antkapiu, ant žemės, pavaizduojant mus taip, kaip ir jo karališkoji didenybė pavaizduota antkapyje, kaip mums Viešpats Dievas pats sumanys sveikatos pridėti, bet jeigu mūsų Vieš..., Lietuvos Kunigaikštystėje esant, paims iš šio pasaulio, norime, kad būtume palaidoti Vilniuje, pilyje, naujoje Šv. Onos bažnyčioje, toje choro pusėje, bažnyčios pastato kampe, palei zakristijos duris. Tai darome atsižvelgdami, kad nebūtų nereikalingų išlaidų ir rūpesčių kūną po mirties iš valstybės į valstybę gabenant.
Švitrigaila Lenkijos labui atsisakė Kameneco ir kitų pilių Podolėje.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 226
Jogaila taip pat nesvyravo, ar jam, tikram broliui, pavesti savo valdžią Lietuvoje, juolab kad žinojo, jog šį kartą aplenkdamas Švitrigailą, uoliai prisirišusį prie graikų tikėjimo ir todėl turintį daug bičiulių, krašte sukeltų pilietinį karą1 . Taigi Švitrigaila Lenkijos labui atsisakė Kameneco ir tolesnių pilių Podolėje2, ir Vilniaus vyskupas Mikalojus, karaliaus įsakymu, sostinės Šv. Stanislovo katedroje jį iškilmingai paskelbė didžiuoju kunigaikščiu.
Numatomos autonomijos teritorija turėjo apimti Lenkijos karalystei priklausiusią Užnemunę, arba Suvalkiją.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 123
Teritorija, kurioje ši autonomija veiktų, apibrėžta kaip etnografinės lietuvių žemės, įskaitant Lenkijos karalystei priklausiusią Užnemunę, arba Suvalkiją, ir tos žemės, kurios prie Vilniaus linksta.
Lenkijos Karalystėje esantys pabūklai, arkebuzos, muškietos ir kita karo amunicija buvo atiduoti Karalystei.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 362
Jeigu kredenso pritrūktų, prašome, kad tiems mūsų tarnams pagal kiekvieno nuopelnus iš valstybės iždo, kaip Karalystės, taip ir Lietuvos, kiekvienam būtų sumokėta, kad būtų dievobaimingai už ištikimą savo tarnystę atlyginti, o jeigu šis mūsų kredensas būtų didesnis, negu reikalinga tarnų atlyginimams, tegu bus leista jų didenybėms mūsų seserims paimti ir tarpusavyje pasidalinti susidėjus mūsų tarnų algoms po tiek, po kiek kiekvieno daliai teks, apskaičiavus sumas, kokio dydžio jų mūsų dvaro atlyginimui prireiks. Visus bet kokio pavadinimo pabūklus, arkebuzas, muškietas, pėstininkų ginklus ir kitą karo amuniciją bei įrangą, kokie yra Lenkijos Karalystėje - atiduodame Karalystei. Taip pat Lietuvoje esančius ir kur kitur pavedame Lietuvos Kunigaikštystei, bet tie, kurie yra Tikocine ir visi ginklai bei karinė amunicija privalo ten likti kaip mūsų nuosavoje pilyje.
Testamente nurodyta, kad Lenkijos Karalystėje esantys pabūklai, muškietos ir kita karo amunicija atiduodami Karalystei.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 362
Jeigu kredenso pritrūktų, prašome, kad tiems mūsų tarnams pagal kiekvieno nuopelnus iš valstybės iždo, kaip Karalystės, taip ir Lietuvos, kiekvienam būtų sumokėta, kad būtų dievobaimingai už ištikimą savo tarnystę atlyginti, o jeigu šis mūsų kredensas būtų didesnis, negu reikalinga tarnų atlyginimams, tegu bus leista jų didenybėms mūsų seserims paimti ir tarpusavyje pasidalinti susidėjus mūsų tarnų algoms po tiek, po kiek kiekvieno daliai teks, apskaičiavus sumas, kokio dydžio jų mūsų dvaro atlyginimui prireiks. Visus bet kokio pavadinimo pabūklus, arkebuzas, muškietas, pėstininkų ginklus ir kitą karo amuniciją bei įrangą, kokie yra Lenkijos Karalystėje - atiduodame Karalystei. Taip pat Lietuvoje esančius ir kur kitur pavedame Lietuvos Kunigaikštystei, bet tie, kurie yra Tikocine ir visi ginklai bei karinė amunicija privalo ten likti kaip mūsų nuosavoje pilyje.
Testamente Lenkijos Karalystei ir Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei palikta meilė, santarvė ir vienybė.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 351-352
Norėtume, kad Viešpats Dievas, kuris būdamas vienas vienybėje esančius myli, vienybę myli, stiprina ir gelbsti, kad jis ilgai šias suvienytas valstybes stiprintų ir remtų, dėl to šiuo mūsų testamentu abiems valstybėms - Lenkijos Karalystei ir Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei - duodame ir pareiškiame bei paliekame Butų amžiams vienas neatskiriamas kūnas, viena liaudis, viena tauta. • — 335 ## Puslapis 352 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS meilę, santarvę, vienybę, kurią mūsų protėviai lotyniškai vadino Unija ir tvirtomis sutartimis abiejų valstybių gyventojams bendrai amžiams patvirtino. Tai duodame ir suteikiame palaiminimą tam, kuris šių dviejų tautų žmones ir Uniją iš mūsų dėkingai priėmęs tvirtai laikytų; kad jis su Viešpaties Dievo malone, plačiai ir bendrai viešpataudamas, saviškių ir svetimšalių garbinamas ir šlovinamas, visa kuo, kas gera ir reikalinga, prieš kitas tautas ją išgarsintų ir iškeltų.
Lenkijos karalystės teritorijoje apie visišką lenkų kalbos ir kultūros išstūmimą iš viešojo gyvenimo ir švietimo įstaigų nekalbėta.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 115-116
Lenkijos karalystės teritorijoje apie visišką lenkų kalbos ir kultūros išstūmimą iš viešojo gyvenimo ir švietimo įstaigų nekalbėta. Rusų kalba Rusijos imperijos priespaudos laikų švietimą lietuvių kalba vaizduojanti alegorinė skulptūra „Lietuvos mokykla 1864–1904“. Dail. P. Rimša, 1906 m.
Lietuvių veikėjai siūlė nuo Lenkijos karalystės atskirti jos lietuviškąją dalį, tai yra Lietuvos Užnemunę.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 123
Svarstant Valstybės Dūmoje Lenkijos politinės autonomijos klausimą lietuvių veikėjai išsakė mintį, kad tokiu atveju nuo karalystės reikėtų atskirti jos lietuviškąją dalį, t. y. Lietuvos Užnemunę, kuri dabar dažniausiai buvo vadinama Suvalkija (mat didžioji jos dalis priklausė Suvalkų gubernijai).
Švitrigaila Lenkijos labui atsisakė Kameneco ir kitų Podolės pilių.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 226
Taigi Švitrigaila Lenkijos labui atsisakė Kameneco ir tolesnių pilių Podolėje2, ir Vilniaus vyskupas Mikalojus, karaliaus įsakymu, sostinės Šv. Stanislovo katedroje jį iškilmingai paskelbė didžiuoju kunigaikščiu. Tačiau vos tik tai įvyko, Jogaila beveik iškart ėmė gailėtis savo pasirinkęs.
Žygimantas Senasis dokumente tituluojamas išrinktu Lenkijos Karalystės karaliumi.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 210
Amžinai šio dalyko atminčiai mes, Žygimantas Senasis, Dievo malone išrinktas Lenkijos Karalystės karalius, Lietuvos, Rusios, Prūsijos, Žemaitijos ir kt. didysis kunigaikštis. Supažindiname šiuo dabartiniu mūsų raštu, kam apie tai dera žinoti, visiems dabar skaitysiantiems ir ateityje kam žinoti reikėtų, kaip mūsų ir mūsų patarėjų akivaizdoje stoję mūsų valdiniai žydai iš Trakų savo ir kitų žydų, ten gyvenančių, vardu vieną privilegiją su titulu ir antspaudu šviesiausiojo kunigaikščio viešpaties ir pono Aleksandro, arba Vytauto, Lietuvos kunigaikščio ir paveldėtojo Gardine, Brastoje, Drohičine, Lucke, Vladimire ir kitose žemėse, prašydami, kad mes teises, laisves ir kitus jiems anoje privilegijoje priklausančius dalykus patvirtinti, sustiprinti ir sutvirtinti teiktumės, o tos privilegijos reikalai tokiais žodžiais turi būti parašyti: Viešpaties vardu Amen.
Lenkijos Karalystėje veikė blaivininkų organizacijos, kurios buvo valdžios uždraustos.
Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje
PDF 66
kada Lenkijos Karalystėje veikusios (ir, kaip minėta, valdžios uždraustos) blaivininkų organizacijos jau keletą metų buvo plačiai Lietuvoje žinomos20.
Blaivybės brolijų idėjos pasiekė Lenkijos Karalystę per Poznanės kunigaikštystę ir Galiciją.
Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje
PDF 61
Per Poznanės kunigaikštystę, Galiciją, brolijų idėjos pasiekė Lenkijos Karalystę.
Šventieji ežerai yra Lenkijos Karalystės Augustavo gubernijoje.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 482
Šventieji ežerai yra Lenkijos Karalystės Augustavo gubernijoje.