Jos buvo pravestos nuo Mozūrijos sienos upe aukštyn į Grajevo ir Ragordo ežerus, iš čia pro Vištyčio ežerą į Leipūnos upę, toliau Leipūnos ir Šir vintos upėmis iki Šešupės ir nuo jos tiesiai į Nemuną prie Sma lininkų; iš čia — į Palangą, paliekant Ordinui.
Jos buvo pravestos nuo Mozūrijos sienos upe aukštyn į Grajevo ir Ragordo ežerus, iš čia pro Vištyčio ežerą į Leipūnos upę, toliau Leipūnos ir Širvintos upėmis iki Šešupės ir nuo jos tiesiai į Nemuną prie Smalininkų; iš čia — į Palangą, paliekant Ordinui dviejų mylių pakraštį prie Nemuno ir trijų mylių pakraštį prie Jūros. Tuo būdu Klaipėda buvo palikta Ordinui, o Palanga — Lietuvai; ji skyrė Vokiečių ir Livonijos Ordinų žemes, kas apsaugojo Lietuvą nuo didesnės vokiečių įtakos1 2).