Santrauka

Jos buvo pravestos nuo Mozūrijos sienos upe aukštyn į Grajevo ir Ragordo ežerus, iš čia pro Vištyčio ežerą į Leipūnos upę, toliau Leipūnos ir Šir­ vintos upėmis iki Šešupės ir nuo jos tiesiai į Nemuną prie Sma­ lininkų; iš čia — į Palangą, paliekant Ordinui.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Jos buvo pravestos nuo Mozūrijos sienos upe aukštyn į Grajevo ir Ragordo ežerus, iš čia pro Vištyčio ežerą į Leipūnos upę, toliau Leipūnos ir Šir­ vintos upėmis iki Šešupės ir nuo jos tiesiai į Nemuną prie Sma­ lininkų; iš čia — į Palangą, paliekant Ordinui.c-001

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Jos buvo pravestos nuo Mozūrijos sienos upe aukštyn į Grajevo ir Ragordo ežerus, iš čia pro Vištyčio ežerą į Leipūnos upę, toliau Leipūnos ir Šir­ vintos upėmis iki Šešupės ir nuo jos tiesiai į Nemuną prie Sma­ lininkų; iš čia — į Palangą, paliekant Ordinui.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Lenkija gavo Niešavo žemę su keliais sodžiais ir viena pilimi, o Lietuva — Žemaitiją ir Sūda­ viją su Vytauto nustatytomis ribomis. Jos buvo pravestos nuo Mozūrijos sienos upe aukštyn į Grajevo ir Ragordo ežerus, iš čia pro Vištyčio ežerą į Leipūnos upę, toliau Leipūnos ir Šir­ vintos upėmis iki Šešupės ir nuo jos tiesiai į Nemuną prie Sma­ lininkų; iš čia — į Palangą, paliekant Ordinui dviejų mylių pakraštį prie Nemuno ir trijų mylių pakraštį prie Jūros. Tuo būdu Klaipėda buvo palikta Ordinui, o Palanga — Lietuvai; ji skyrė Vokiečių ir Livonijos Ordinų žemes, kas apsaugojo Lie­ tuvą nuo didesnės vokiečių įtakos1 2).

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai