1283 m. žiemą aštuoni šimtai raitelių iš Lietuvos per Kuršių neriją įsibrovė į Sembą ir nusiaubė du valsčius.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 170
Apie vienos Sembos dalies nusiaubimą\n\n 1283 viešpaties metų žiemą aštuoni šimtai raitelių iš Lietuvos per Kuršių neriją509\nįsibrovė į Sembos žemę ir, degindami bei piešdami, nusiaubė du jos valsčius, būtent:\nAbendą ir Pabečius510; nužudę 150 krikščionių, jie, niekur nesutikę pasipriešinimo, sveiki\nir gyvi sugrįžo atgal.
Ordino lotyniškuose dokumentuose vardu Neria iš pradžių vadinta tik Aismarių nerija.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 169
509 D.— per Neriam Curoniensem, iri dicta Neria, Jer.— dî kûrîsche Nerge, kûrschin Nerge. Ordino lotyniškuose dokumentuose nerija (Neria) iš pradžių vadinta tik Aismarių nerija.
Nemuno žemupys nuo santakos su Nerimi patogus laivybai, išplaukti į jūrą taip pat patogu per pietinę Kuršių nerijos dalį kertantį sąsiaurį.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 32
Jų gyvenime Nemunas turėjo būti labai svarbus, mat vandens keliai patogiausi ir patiki- miausi. Nemuno žemupys nuo santakos su Nerimi patogus laivybai, išplaukti į jūrą taip pat patogu per pietinę Kuršių nerijos dalį kertantį sąsiaurį. Nemuno vidurupyje ir didžiausiame jo intake Neryje daugybė esančių rėvų sunkino laivybą, tačiau neuž- kirto jai kelio.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Juos išvydęs, magistras labai nudžiugo ir įsakė jiems žygiuoti link Sembos žemės512. Sitai padaręs, magistras kitą dieną su savo kariuomene įsibrovė į Sūduvos valsčių, vardu Kimenava, ir taip smarkiai užpuolė to pat vardo pilį513, kad pilėnai netruko ją atiduoti sulygę, jog jiems bus leista netrukdomiems iš čia išeiti su visa manta, pasižadėjus priimti Kristaus tikėjimą. Tada jiems paskyrė vedlį ir įsakė nedelsiant keliauti į Sembos žemę. Kai kitą dieną, nusiaubę Kimenavos valsčių, broliai su savo kariuomene patraukė atgal, jie sužinojo, kad minėtieji Kimenavos pilėnai, nužudę vedlį, visai kitu keliu pasuko į Lietuvą. Vis dėlto brolis Liudvikas su savo palyda atžygiavo į Sembos žemę, kur visus krikštas prikėlė naujam gyvenimui.