Kražiuose atsirado jėzuitų kolegija, funduota didžiojo etmono Jono Karolio Katkevičiaus.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 354
Tuo būdu atsirado jėzuitų kolegijos Kražiuose (didžiojo hetmono Jono Karolio Katkevičiaus fundacija), Gardine (Smolensko vyskupo Isaikovskio ir kt. fundacija). Oršoje (karaliaus Zigmanto fundacija), Smolenske (klebono Lempickio ir kt. fundacija), Kaune (brolių Vijūkų Kojelavičių fundacija), Minske (kanclerio Martyno Oginskio ir K. Bžostausko fundacija), Naugarduke (sudėtinė fundacija), Bobruiske (Triznos fundacija), Pinske (kanclerio Aibr. St. Radvilos fundacija), Pašiaušėje (bajoro Beinarto f-ja), Slucke (sudėtinė f-ja), Vitebske (Smolensko vaivados A. Gansiausko f-ja), Žodiškiuose (Minkevičių f-ja), Brastoje (vicekanclerio L. K. Sapiegos f-ja).
Narbutas Kovo statulėlę, 1836 m. rastą netoli Kražių, laikė akivaizdžiu įrodymu, kad lietuviai turėjo stabus.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 257
Moneta, rasta Ballvyžių girioje. Teodoro Narbuto piešinys „Naujosios mitologijos“ rankraštyje 255 ## Puslapis 255 Karo dievo Kovo statulėlė, 1836 metais rasta Žemaitijos žemėje netoli Kražių, yra kuo akivaizdžiausias įrodymas, jog lietuviai turėjo stabus. Sis stabas yra natūralaus dydžio, iš bronzos, tai yra senovinio Korinto vario, gražiai išlietas, pilnaviduris, be abiejų rankų (žiūrėk Xlentelę).
Narbutas rašė, kad 1618 m. Kražiuose įsitvirtinę jėzuitai savo misijoje rado apie šešis tūkstančius nekrikštytų valstiečių.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 371
Nepaisant visų šių pastangų, XVI amžiaus pabaigoje ir XVII amžiuje Žemaitija dar turėjusi mažai krikščionių mokytojų, be to, plėšoma kalvinizmo sektantiškumo, jautė labai didelį katalikų kunigų stygių. Todėl 1618 metais Jėzuitų ordino vienuoliai, gana skaitlingi Kražiuose, kai tik įsitvirtino, tais pačiais metais savo misijoje ėmė žvalgytis ir rado apie šešis tūkstančius neapkrikštytų valstiečių, tarp kurių buvo ir nemažai šimtamečių senolių. Netgi Livonijoje, Rezeknės, Daugpilio ir kitose apylinkėse, tais pačiais, tai yra 1618, metais buvo neapkrikštyta 418 suaugusių asmenų.
1836 m. gegužę Burokų dvare, už 10 varstų nuo Kražių, Bonaventūras Milevskis ardamas žemę iškasė figūrą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 491
1 Šią statulėlę man dovanojo ponas Vaitiekus Jučas, buvęs Viln/iaus/ Vyriausiojo teismo departamento regentas, su tokiu aprašymu: „1840 metų rugsėjo mėnesį viešėdamas Platelių dvare, priklausančiame grafienei Choueseul, tą dievuką gavau iš kun/igo/ Kognovickio, Platelių klebonijos vikaro, kuris, būdamas kilimo iš Raseinių apskrities, 1836 metais gegužės mėnesį nuvyko aplankyti savo brolį. Tuo metu Burokų dvare, priklausančiame J/o/ K/ilnybei/ maršalkai Jucevičiui, esančiame už 10 varstų nuo Kražių, pusbernis Bonaventūras Milevskis, ardamas žemę, iškasė tą figūrą. Tekstas, kuriuo autorius papildė paragrafą, rengdamas antrąjį LTI leidimą (PEĮ.
Nuo 1834 m. Motiejus Valančius buvo anuomet garsios Kražių jėzuitų gimnazijos kapelionas.
Vyskupo Motiejaus Valančiaus pastoracinė veikla
PDF 8
Nuo 1834 m. jis jau anuo metu garsios Kražių jėzuitų gimnazijos kapelionas
Kražiuose buvo įsteigta viena iš pirmųjų katalikų bažnyčių Žemaitijoje.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 259
Pirmosios katalikų bažnyčios Žemaitijoje buvo įsteigtos pietrytinėje jos dalyje — Ariogaloje, Raseiniuose, Viduklėje, Kražiuose.
Netoli Kražių, Žemaitijoje, 1836 metais rasta natūralaus dydžio bronzinė Kovo statulėlė.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 490
Karo dievo Kovo statulėlė, 1836 metais rasta Žemaitijos žemėje netoli Kražių, yra kuo akivaizdžiausias įrodymas, jog lietuviai turėjo stabus.
Narbutas teigia, kad 1836 metais netoli Kražių rasta bronzinė Karo dievo Kovo statulėlė.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 255
Karo dievo Kovo statulėlė, 1836 metais rasta Žemaitijos žemėje netoli Kražių, yra kuo akivaizdžiausias įrodymas, jog lietuviai turėjo stabus.
1618 m. Kražiuose jėzuitai rado apie šešis tūkstančius neapkrikštytų valstiečių.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 369
Todėl 1618 metais Jėzuitų ordino vienuoliai, gana skaitlingi Kražiuose, kai tik įsitvirtino, tais pačiais metais savo misijoje ėmė žvalgytis ir rado apie šešis tūkstančius neapkrikštytų valstiečių, tarp kurių buvo ir nemažai šimtamečių senolių.