1291 m. apie vasario 2 d. Bertoldas Bruhavenas su 1500 vyrų rado Kolainių pilį tuščią ir ją sudegino.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 180
Apie Kolainių pilies sudeginimą ir Junigedos valsčiaus apiplėšimą\n\n 1291 viešpaties metais, apie grabnyčias (vasario 2), brolis Bertoldas Bruhavenas,\nKaraliaučiaus komtūras, bei daug brolių su tūkstančiu penkiais šimtais vyrų, žygiuodami\npro Kolainių pilį, pamatė, kad joje nėra žmonių, ir ją sudegino. Šitai padarę, patraukė į\nJunigedos valsčių532, kurį nusiaubė, grobdami bei degindami; neskaitant kitų padarytų\nnuostolių, paėmė į nelaisvę ir nužudė septynis šimtus netikėlių.
Surminas paliko Kolainių pilį po to, kai Ordino broliai dėl sąmyšio turėjo nutraukti jos apgulą.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 179
Kai pradėjo temti,\npenki šimtai brolių raitelių, ėjusių sargybą tarp Lietuvos Žemės bei šios pilies ir pailsusių\nnuo ilgo budėjimo, patraukė atgal, keldami didelį šurmulį bei triukšmą, ir taip išgąsdino\npaprastus karius, kad šie nudūmė prie laivų, manydami, jog artėja priešai. Broliai nieku\nbūdu jų negalėjo susišaukti, nors ne kartą bandė šitai padaryti. Todėl jie turėjo nutraukti\napgulą. Neilgai trukus vadas Surminas paliko šią pilį prisiekęs dievų galybe niekad\nateityje nelaukti, kol broliai užpulsią kokią pilį.
1290 m. Ordino magistras su riteriais ir didele kariuomene puolė už Bisenos buvusią Kolainių pilį.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 219
Vykstant kovoms prie Nemuno krantų, 1290 pats magistras su daugeliu riterių ir didele kariuomene vėl puolė, ir būtent, už Bisenos esančią Kolainių (Co layne) pilį. Ją gynė Surminas « su 120 rinktinių karo vyrų, kurie narsiai pasipriešino broliams ». Pasak Dusburgo, « nuo pilies sienų kraujas tekėjo, tarsi patvinęs vanduo », ir tik 12 gynėjų likę nesu žeisti.
Kolainių pilininkas Surminas su pilėnais tarėsi, kaip apgauti pro pilį plaukusius Ordino brolius.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 179
Tais pačiais metais, apie šeštines (gegužės 12), brolis Ernekė, Ragainės komtūras, išplaukė, magistro įsakytas, laivais link Lietuvos, norėdamas išbandyti kai kurias naujoves, o su juo buvo brolis Jonas iš Vienos ir 25 ginklanešiai. Kai jie plaukė pro jau minėtą Kolainių pilį, Surminas, jos pilininkas, sušaukė pilėnus ir pradėjo su jais tartis, kaip galima būtų apgauti brolius; vieniems pasiūlius vienokį vylių, kitiems — kitokį, galop visi sutarė, kad vienas iš jų, mokąs lenkų kalbą, apsivilktų moteriškais drabužiais, atsistotų Nemuno pakrantėje ir, kai šie plauksią pro šalį, pasiprašytų priimamas į laivą ir šitaip išvaduojamas iš netikėlių nelaisvės. Todėl vienas lietuvis, vardu Nodamas, prityręs karys, vėliau, beje, priėmęs Kristaus tikėjimą ir laimingai krikščionimi pasimiręs, pasiėmė šiam reikalui 60 vyrų ir, atėjęs į tinkamą vietą, įsakė visiems netoliese pasislėpti, o pats, apsirengęs moteriškais rūbais, atsisėdo ant upės kranto.
1290 m. balandžio 23 d. magistras Meinhardas su 500 raitelių ir 2000 pėstininkų užpuolė Kolainių pilį.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 179
Apie Kolainių pilies užpuolimą\n\n 1290 viešpaties metais, švento Jurgio kankinio dieną (balandžio 23), brolis Meinhardas,\nmagistras, smarkiai užpuolė Kolainių pilį529 su penkiais šimtais raitelių ir dviem tūkstančiais\npėstininkų. Pilyje buvo [jos] vadas Surminas, o su juo 120 karingų vyrų, kurie narsiai\npriešinosi broliams. Galop visi pilėnai, išskyrus 12 žmonių, buvo mirtinai sužeisti, kad\nnuo pilies sienų kraujas tekėjo nelyginant patvinęs liūčių vanduo.
Kolainių pilis dažniausiai siejama su Kalnėnais į vakarus nuo Jurbarko, nors jos vieta tiksliai nenustatyta.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 178
Apie brolio Ernekės, Ragainės pilies komtūro, žūtį 529 D.— Colayne, Jer.— Kalaine. Tiksliau kol kas nelokalizuota Kolainių pilis dažniausiai siejama su Kalnėnais į vak. nuo Jurbarko (Zajączkowski S., Studya..., p. 36—37; Łowmiański H., Studja..., 2, p. 97; Lietuvių karas..., p. 190), tačiau ten, Nemuno deš. krante žemiau Mituvos esančioje piliavietėje, buvo XIII a. (žr. paaiškinimus D. III, 83, 2) ir XIV a. (SRP, 2, p. 709) kryžiuočių pilis. Kolainių ieškota ir toliau į rytus už Bisenės (SZM, p. 218—219; Mortensen H., Mortensen G., Die Besiedlung..., 2, p. 212—213 ir 1 žemėl.). Manytume, kad Kolainių pilis sietina su piliakalniu, esančiu Jurbarko šiauriniame pakraštyje, Imsrės kair. krante, kuris vadinamas Bišpiliu, Višpiliu, Viešpiliu (dėl viešės, kaip žemdirbių gyvienvietės prie pilies, žr. Jurginis J., Baudžiavos..., p. 106—116) ir Didžpiliu (LAA, 2, p. 75).
1290 m. Ordino magistras su daugeliu riterių ir didele kariuomene puolė už Bisenos buvusią Kolainių pilį.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 219
Kadangi Nemunas strateginiu atžvilgiu buvo svarbus tolimesnei kovai, ordinas, pasistatęs savo pilis Ragainėje (1289), Schalauenburge (1293) ir vėliau įsikūręs Tilžėje, stengėsi upės krantus apvalyti nuo pagonių pilių. Vykstant kovoms prie Nemuno krantų, 1290 pats magistras su daugeliu riterių ir didele kariuomene vėl puolė, ir būtent, už Bisenos esančią Kolainių (Co layne) pilį. Ją gynė Surminas « su 120 rinktinių karo vyrų, kurie narsiai pasipriešino broliams ».