Mirdamas Knišine, Žygimantas Augustas pavedė užbaigti Šv. Onos bažnyčią, išplėsti Švč. Trejybės prieglaudą ir geriau ją aprūpinti.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 302
Mir damas Knišine, jis paskutines mintis dar kreipė į savąją Lie tuvos sostinę: užbaigti pradėtą statyti Šv. Onos bažnyčią, išplėsti Švč. Trejybės prieglaudą ir ją geriau aprūpinti pave dė kelissyk testamente minimoms seserims ir respublikai, o turtingą savo biblioteką, tėvo pradėtą, jo paties irgi kauptą, atidavė Vilniaus jėzuitų kolegijai.
Žygimantas Augustas mirė 1572 metų liepos 7 dieną Knišine, būdamas 52 metų amžiaus.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 348
Testamentum Domini Sigismundi Augusti Regis Poloniae. Actum Varsaviae. Anno salutis nostrae. 1571. Mensis Maij die 6 ipse vero cccubuit. Anno 1572 Mensis Julii 7 in Knyszyn requieuit quem ope annarum 52 [Lenkijos valdovo karaliaus Žygimanto Augusto testamentas. Aktuota Varšuvoje, mū sų gyvenimo metais 1571, gegužės 6 dieną. Pats numirė 1572 metų liepos 7 dieną Knišine, būdamas 52 metų am žiaus].
1576 m. valdžią perėmęs karalius Steponas Batoras nuvyko į Knišiną.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 344-345
V-rae Aegestati aerarii totum id imputent [Tačiau, jeigu kas sienų saugumui atsitiktų, visa tai jūsų šviesybės priskirs iždo nuskurdinimui]. Iš antrojo laiško, rašyto tik vienam Radvilai iš Torunės 1576 metų gruodžio 20 dieną, paaiškėja, 328 ## Puslapis 345 IV KNYGA jog, kai karalius Steponas, perėmęs valdžią, nuvažiavo į Kni- šiną, Lietuvos senatoriai, įsitikinę, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždas išeikvotas, sutiko, kad mirusio kara liaus Žygimanto Augusto nustatyti muitai, tarpuvaldžiu iš nuomoti žydams ir senatorių suvažiavime Rūdninkuose ne atšaukti, būtų renkami krašto sienų gynybai reikalingoms išlaidoms padengti. Šiuo patarimu remdamasis, Steponas Batoras įsakė pavesti iždininkams rinkti šiuos mokesčius.