Klaipėdos kraštas

PDF 10

Klaipėdos sukilimas, kuriam vadovavo J. Budrys, tapo paskutine ofenzyvinio pobūdžio Lietuvos karinė operacija, kurios dėka xx a. pirmoje pusėje buvo susigrąžintas Klaipėdos kraštas, vokiečių užgrobtas dar XII a. viduryje.

PDF 592-593

**Klaipėdos krašto atskyrimas nuo Vokietijos.** Taikos kon- ferencija tik iš dalies teatsižvelgė į tuos lietuvių reikalavimus: ji atskyrė nuo Vokietijos tik mažą dalį žemių, kuriose nuo senų senovės gyveno lietuviai. Bet kadangi tada Lietuvos liki- mas formaliai dar nebuvo išspręstas, tai tas atskirtas kraštas, gavęs Klaipėdos krašto vardą, nebuvo prijungtas prie Lietuvos, o buvo laikinai paliktas didžiųjų valstybių žinioje.

PDF 16

Be to, moderniosios Lietuvos valstybės kūrėjai pretendavo į Mažosios Lietuvos žemes. Tiesa, Versalio taikos konferencija (1919) nuo Vokietijos atskyrė tik dalį Mažosios Lietu- vos – Klaipėdos kraštą, tačiau jo neatidavė Lietuvai. Beje, ne visi klaipė- diškiai lietuvininkai norėjo jungtis prie Lietuvos ir siekė „laisvojo miesto“ statuso (panašaus į Dancigo (dabar Gdanskas)).

PDF 151

Pagal Versalio sutartį Klaipėdą valdė prancūzų admi- nistracija, remiama bataliono prancūzų pėstininkų. Prancūzai skelbė, kad Klaipėda gali tapti Lietuvos, bet tik susivienijusios su Lenkija, dalimi. Mat ir Lenkija neslėpė savo planų įsitvirtinti Klaipėdoje.

PDF 153

Abi ša- lys Berlyne nustatė sienos liniją, kuri Klaipėdos teritoriją paliko Lietuvos pusėje. Paskui Lietuva tikėjosi, kad Klaipėdos klausimas bėra tik vidaus problema, tačiau vokiečiai nemanė, kad techninės sutartys reiškia galuti- nį Klaipėdos atsisakymą...

PDF 179

„Ašies“ susidarymas kilus politinei krizei dėl užsienio intervencijos rodė pasikeitus opozicinių partijų veiklos taktiką. Pirmasis Europoje procesas prieš nacius ir Klaipėdos praradimas Viena iš svarbių problemų darėsi nesėkmingas Klaipėdos integravimas, nes Klaipėda niekaip „neprilipo“ prie Lietuvos, o vokiškoji Klaipėdos krašto direktorija labiau klausė Vokietijos nurodymų. Susikū- rusios dvi vokiečių nacių organizacijos varė antivalstybinę propagandą, ruošėsi sukilimui ir krašto prijungimui prie Vokietijos, terorizavo lietuvių susirinkimus, puldinėjo žydus.

PDF 181

Įvesti mokymą lietuviškai pagal mokinių kilmę nepavyko, o nurodymai tarnautojams darbe kalbėti lietuviškai, dalyvauti lietuviškose šventėse davė atvirkščią rezultatą – oponentai efektyviai kliu- dė integruoti Klaipėdos kraštą. Lietuvos vyriausybė nerado atramos Klaipėdos krašto viduje: krašto vokiečiams nepatiko būti „tautine mažuma“, jie apskritai Lietuvos valdy- mą laike sezoniniu dalyku. Kaunas bandė remtis atvykėliais iš Didžio- sios Lietuvos, tačiau dauguma jų buvo paprasti, neišsilavinę darbininkai.

PDF 181

Klaipėdos kraštas dauge- liu išsivystymo parametrų buvo panašesnis į Latviją ir Estiją, negu į Di- džiąją Lietuvą. Bendrą gerovės ir kultūros indeksą (raštingumo, masinių bibliotekų, sveikatos apsaugos, vartojimo reikmenų ir kitų rodiklių, skai- čiuojant proporcingai gyventojų skaičiui, geometrinis vidurkis) ir Baltijos šalių vidurkį prilyginus 100, Estijos rodiklis sudarė 132, Latvijos – 138, atskirai Klaipėdos krašto – 137, o Lietuvos – 59...

PDF 153

1925 m. Klaipėdos krašto gyventojų surašy- mo duomenys parodė, kad krašte gyvena 141 000 gyventojų, iš jų 64 000 vokiečių, 37 000 lietuvių ir 34 000 „klaipėdiečių“, kurie namuose kalbėjo lietuviškai. Kadangi Lietuva be vidinių skrupulų laikė „klaipėdiečius“ lie- tuviais, skaičiavo krašte esant 50,8 proc. lietuvių. Lietuva įgijo neužšalantį uostą.

PDF 255

Tarpukariu Lietuva su Vokietija konfliktavo dėl Klaipėdos krašto, o su Lenkija – dėl Vilniaus krašto. XX a. pabaigoje padėtis pasikeitė. Vokie- tija, po Antrojo pasaulinio karo prievarta išstumta iš Rytprūsių (dabar- tinės Kaliningrado srities), neturėdama sienos su Lietuva, nepretendavo į Klaipėdos kraštą, kurio daugumą gyventojų sudarė lietuviai.