Lietuvos istorijos žinių lobynas
vieta
38 teiginiai38 įrašai3 struktūruoti ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Rodomi visi 38 teiginiai ir visi 38 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.
Grįžti į objekto apžvalgą1–40 iš 40 rodomų įrašų
1939 m. kovo 23 d. Lietuva ir Vokietija pasirašė Klaipėdos teritorijos perdavimo sutartį.
PDF 182
Kovo 23-iąją d. Lietuva ir Vokietija pasirašė Klaipėdos teritorijos \nperdavimo sutartį, karo laivu į Klaipėdą atplaukė A. Hitleris ir iš teatro \nbalkono pasakė kalbą džiūgaujantiems vietos vokiečiams.
Sovietmečiu daug rusakalbių apsigyveno Klaipėdoje, Vilniuje ir Sniečkuje, dabartiniame Visagine.
PDF 217-218
Nors sovietmečiu daug rusakalbių apsi-\ngyveno Vilniuje, Klaipėdoje ir Sniečkuje (dabar Visaginas), suindustrintoje\n\nL I E T U V O S I S T O R I J A\n218\nLietuvoje, kur buvo ypač išplėtotas pramoninis žemės ūkis, 1990 m. lietu-\nviai sudarė apie 80 proc. visų gyventojų.
Praradusi Klaipėdą Lietuva neteko trečdalio ekonomikos, nors Klaipėda sudarė tik 6 proc. Lietuvos teritorijos ir 5 proc. gyventojų.
PDF 182
Lietuvai suduotas ir \ndidžiulis ekonominis smūgis – nors Klaipėda sudarė tik 6 proc. Lietuvos \nteritorijos ir 5 proc. gyventojų, prarasta trečdalis ekonomikos, o 70 proc. \nšalies eksporto ėjo per Klaipėdą.
Klaipėdos integravimą sunkino tai, kad Klaipėdos krašto direktorija labiau klausė Vokietijos nurodymų.
PDF 179
Pirmasis Europoje procesas prieš nacius \nir Klaipėdos praradimas\nViena iš svarbių problemų darėsi nesėkmingas Klaipėdos \nintegravimas, nes Klaipėda niekaip „neprilipo“ prie Lietuvos, o vokiškoji \nKlaipėdos krašto direktorija labiau klausė Vokietijos nurodymų. Susikū-\nrusios dvi vokiečių nacių organizacijos varė antivalstybinę propagandą, \nruošėsi sukilimui ir krašto prijungimui prie Vokietijos, terorizavo lietuvių \nsusirinkimus, puldinėjo žydus.
Žemaičiai puolė Klaipėdą, o Ordinas nepajėgė priešintis ir rugsėjį sudarė paliaubas su Žygimantu.
PDF 70
Tuo tar- pu žemaičiai puolė Kuršą ir niokojo jį 19 dienų, husitų ir Lenkijos kariuomenė įsiveržė į Ordino valdas birželio pradžioje, viską naikino ir degino. Tuo metu žemai- čiai puolė Klaipėdą. Ordinas nepajėgė priešintis, todėl rugsėjį jis sudarė paliau- bas su Žygimantu.
Vytautas vėliau pretendavo į visą Žemaitiją iki Nemuno, įskaitant Klaipėdą, ir į Užnemunę.
PDF 50
Tačiau vėliau \njis pretendavo tik į visą Žemaitiją iki Nemuno (vadinasi, ir Klaipėdą) bei \nUžnemunę.\nTaigi, net po Žalgirio mūšio pagrindinė Vytauto konflikto su Ordinu \npriežastis – Žemaitija.
Vokiečių nacių organizacijoms stiprėjant, Klaipėda slydo iš Lietuvos kontrolės.
PDF 179
Susikū-\nrusios dvi vokiečių nacių organizacijos varė antivalstybinę propagandą, \nruošėsi sukilimui ir krašto prijungimui prie Vokietijos, terorizavo lietuvių \nsusirinkimus, puldinėjo žydus. Klaipėda slydo iš Lietuvos kontrolės.\nSiekiant sutramdyti antivalstybinę veiklą, 1934 m.
Nemunas prie Klaipėdos pilies ir miesto įteka į jūrą ir atskiria Prūsiją nuo Rusios, Lietuvos ir Kuršo.
PDF 53
Vysla — tai upė, atitekanti nuo\nKrokuvos į Pomeranijos žemę; prie Gdansko185 pilies įtekėdama į jūrą, ji atskiria Lenkiją\nbei Pomeraniją nuo Prūsijos186. Nemunas — taip pat upė, prasidedanti Rusios valdose,\no prie Klaipėdos pilies bei miesto įtekanti į jūrą, ji taip pat atskiria Prūsiją nuo Rusios,\nLietuvos ir Kuršo187.\n 1236 m.
1923 m. Klaipėdos sukilimo vadui Jonui Budriui-Polovinskui įteiktos špagos geležtėje buvo iškalti lietuvių karo pergalių pavadinimai.
PDF 10
Nepaisant pavojų Vakaruose, Lietuvos\n\n1923 m. Klaipėdos sukilimo vadui Jonui Budriui-Polovinskui įteiktos špagos geležtės fragmentas, jame iškalti žymiausių lietuvių karo pergalių pavadinimai („1236\n\n2 Mm,\n\nŠiauliai“; „1260 Durbė“; „1410 Griunvaldas“; „1506 Kleckas\": „1514 Orša“; „1554 Ula”; „\n\n1605 Kircholmas”; „1649 Lojovas”; „1854 [klaidinga data turėtų būti 1654] Šklovas“).
Britai iškėlė idėją, kad Lietuva už prarastą Vilnių turi gauti Klaipėdą, bet vėliau pasisakė už laisvojo miesto statusą.
PDF 151
Britai tuo tarpu iškėlė idėją, kad Lietuva už prarastą Vil- nių turi gauti Klaipėdą, nors vėliau pasisakė už „laisvojo miesto“ statusą. Lietuviams mainų principas netiko, nes Vilnius – senoji sostinė, tačiau uostas labai rūpėjo. Pagal Versalio sutartį Klaipėdą valdė prancūzų admi- nistracija, remiama bataliono prancūzų pėstininkų.
1323 m. „Žemaitijos lietuviai“ sunaikino Klaipėdos miestą ir tris gretimas kryžiuočiams pavaldžias pilis.
PDF 14
užpuolė danų vasalinėje\npriklausomybėje buvusią Revelio žemę; kai sekantį mėnesį Pskovą puolė Livonijos\nordinas, Lietuvos ir pskoviečių jėgos atstūmė priešą nuo miesto sienų55. Tuo pat metu\n„Žemaitijos lietuviai“ sunaikino Klaipėdos miestą ir tris gretimas kryžiuočiams pavaldžias\npilis. Vasarą Lietuvos kariuomenė smogė Ordinui, puldama Sembą ties Vėluva, o rudenį\npatraukė į Dobrynės kunigaikštystę, gindama Mazoviją, kurią norėta išlaikyti savo\npusėje56.
Klaipėdos apylinkėse prasidėjo kuršių gyvenama teritorija.
PDF 54
Į šiaurę nuo Nemuno žiočių, Minijos\nžemupyje, gyveno skalviai, lamatiečiai, dar toliau į šiaurę, Klaipėdos apylinkėse (dab.\nLietuvos TSR šiaurės vakarų kampas), prasidėjo kuršių gyvenama teritorija (LAA, t. 3,\np. 18, žemėl. Nr. 9; plg. Pakarklis P. Klaipėdos srities gyventojų tautybė..., p. 173; SŽM,\nžemėl.).
1252 m. Livonijos ordinas prie Kuršmarių ir Baltijos sandūros statytą pilį pavadino Memeliu, o senoji vietos sodyba vadinosi Klaipėda.
PDF 72
Tam tikslui 1252 m. Livo- nijos ordinas ėmė statyti pilį toje vietoje, kur Kuršmarės jungiasi su Baltija. Senoji tos vietos sodyba buvo vadinama Klaipėda; ordinas ją pavadino vokišku Nemuno vardu — Memel.
Pagal Versalio sutartį Klaipėdą valdė prancūzų administracija, remiama bataliono prancūzų pėstininkų.
PDF 151
Britai tuo tarpu iškėlė idėją, kad Lietuva už prarastą Vil- nių turi gauti Klaipėdą, nors vėliau pasisakė už „laisvojo miesto“ statusą. Lietuviams mainų principas netiko, nes Vilnius – senoji sostinė, tačiau uostas labai rūpėjo. Pagal Versalio sutartį Klaipėdą valdė prancūzų admi- nistracija, remiama bataliono prancūzų pėstininkų.
Lietuvos delegacija buvo instruktuota siekti išėjimo į jūrą per Klaipėdą arba Liepoją.
PDF 138
Delegacija \nbuvo instruktuota diskusijose dėl sienų remtis etnografiniu principu da-\nrant būtiniausias ekonomines korektyvas, gauti išėjimą į jūrą per Klaipė-\ndą arba Liepoją, pabrėžti, kad Lietuvos sostinė yra Vilnius ir pasiekti, kad \nLietuva būtų priimta į Tautų Sąjungos bendriją.\nDelegacija įrodinėjo, kad Lietuva nenori priklausyti nei Lenkijai, nei \nRusijai, kad yra istorinė valstybė, ieškojo draugų ir sąjungininkų, tarėsi su \nestais ir latviais, lenkais, bandė brėžti savo sienas įtraukdama ir Suvalkų \ntrikampį, dirbo informacinį propagandinį darbą.
1923 m. sausio 9 d. į Klaipėdą žygiavo 40 reguliariosios kariuomenės karininkų, 584 kariai, šauliai, studentai ir apie 300 vietinių gyventojų.
PDF 152
Sausio 9-ąją civiliai aprengti 1 050 Lietuvos savanorių, kurių kišenėse nebūtum galėjęs rasti nė vieno lietuviško dokumento, degtukų ar cigarečių pakelio, peržengė sieną. Tarp jų į Klaipėdą žygiavo 40 regu- liariosios kariuomenės karininkų ir 584 kariai, kiti – šauliai, studentai ir apie 300 vietinių gyventojų, tarp jų keli vokiečiai, kaip įrodymas sąjun- gininkams, kad sukilo vietiniai. Žygio dalyviai įspėti susidūrimų metu stengtis nukauti kuo mažiau prancūzų.
Lietuvių diplomatijos sunkumai buvo užprogramuoti, nes du pagrindiniai Lietuvos tikslai akivaizdžiai pjovėsi tarpusavyje: Vilniaus klausimu Lietuva reikalavo sienų revizijų, o Klaipėdos klausimu kovėsi už esamą padėtį – status quo.
PDF 177
Lietuvių diplomatijos sunkumai buvo už-\nprogramuoti, nes du pagrindiniai Lietuvos tikslai akivaizdžiai pjovėsi tar-\npusavyje: Vilniaus klausimu Lietuva reikalavo sienų revizijų, o Klaipėdos \nklausimu kovėsi už esamą padėtį – status quo. Kaip lietuvių diplomatai \ngalėjo laimėti du svarbiausius mūšius, jei du Lietuvos tikslai vienas kitam \nprieštaravo?
Klaipėda atlaikė žemaičių puolimus.
PDF 342
Tik Klaipėda atlaikė žemaičių\npuolimus^69. Ordino vietininkas su savo įgula pasitraukė į Prūsus,\nsavo sostinę — Dubysos pilį pats sudegindamas^70.
Vokiečiai siekė išsaugoti lietuvių blokuojamą Georgenburgą (Jurbarką), būrė dideles pajėgas Klaipėdoje, rengdamiesi dideliam puolimui, kuris galiausiai baigėsi mūšiu prie Durbės.
PDF 28
Iš Dobės (šiaurėje), Klaipėdos (vakaruose) ir Georgenburgo (pietuose) Ordinas bandė spausti vakari- nes lietuvių žemes. Vokiečiai siekė išsau- goti lietuvių blokuojamą Georgenburgą (Jurbarką), būrė dideles pajėgas Klaipė- doje, rengdamiesi dideliam puolimui, kuris galiausiai baigėsi mūšiu prie Durbės. Lietuvių pajėgos Eiliuota Livonijos kronika, aprašydama Skuodo mūšį (1259 m.), mini žemaičius, bet vėliau, Durbės mūšio išvakarėse, prie Vartajų, Georgenburgo ir pačiame mū- šyje — tik lietuvius arba „pagonis“.
1923 m. Klaipėdos sukilimo vadui Jonui Budriui-Polovinskui įteiktos špagos geležtėje buvo iškalti žymiausių lietuvių karo pergalių pavadinimai.
PDF 10
Nepaisant pavojų Vakaruose, Lietuvos\n\n1923 m. Klaipėdos sukilimo vadui Jonui Budriui-Polovinskui įteiktos špagos geležtės fragmentas, jame iškalti žymiausių lietuvių karo pergalių pavadinimai („1236\n\n2 Mm,\n\nŠiauliai“; „1260 Durbė“; „1410 Griunvaldas“; „1506 Kleckas\": „1514 Orša“; „1554 Ula”; „\n\n1605 Kircholmas”; „1649 Lojovas”; „1854 [klaidinga data turėtų būti 1654] Šklovas“).
Žoržo B. Klemanso rašte Prancūzija aiškino, kad Klaipėdos uostas yra vienintelis Lietuvos išėjimas į jūrą.
PDF 140
Prancūzija Žoržo B. Klemanso \n(Georges B. Clemenceau) rašte vokiečiams paaiškino, kad sąjungininkai \nnepažeidė tautų apsisprendimo principo, nes Klaipėdos regionas „visada \nbuvo lietuviškas“, o Klaipėdos uostas tėra vienintelis Lietuvos išėjimas į \njūrą.
Klaipėda beveik aklinai uždarė Lietuvai išėjimą į jūrą, kai Prūsų ordinas XIII a. pabaigoje užvaldė Nemuno deltą.
PDF 187
Nors Klaipėdai nė iš tolo\nneteko suvaidinti tokios rolės, kuri buvo tekusi prieš lybius ir lat\nvius Rygai ar prie Priegliaus — Karaliaučiui (1254 m.), tačiau Klai\npėda beveik aklinai uždarė Lietuvai išėjimą į jūrą, juo labiau, kad\nPrūsų ordinas XIII amž. galo užvaldė Nemuno deltą.
Jogailos ir Vytauto atstovai teigė, kad kryžiuočiai buvo užėmę Žemaičių žemėje pastatytą Klaipėdos pilį.
PDF 356
Jogailos ir\nVytauto atstovai, prisimindami Žemaitijos sienų ginčus, pažymėjo,\njog kryžiuočiai « tuo pačiu būdu laiko užėmę » Klaipėdos pilį, kuri\nesanti statyta Žemaičių žemėje^32. Ordino delegacija, kuriai vado\nvavo arkivysk.
Vytautas teigė, kad Klaipėda priklausė Žemaitijos plotui.
PDF 352
Vytautas teigė, jog pati Klaipėda priklausanti\nŽemaičių plotui^1. Tuo pat metu, kai kryžiuočiai įrodinėjo, kad\ndešinysis Nemuno krantas nuo seno tik jiems priklausęs, Vytautas\npasistatė tvirtą Veliuonos pilį, o Dubysos žiotyse (Seredžiuje)\natstatė Peštvę, nuo XIX amž.
Žemaičiai, laikydami savo įtakoje pajūrio plotą, netrukus ėmė puldinėti Klaipėdą.
PDF 187
Nors Žemaičiai, savo įtakoje laikydami pajūrio plotą, tuojau\npat ėmė puldinėti Klaipėdą^137 , tačiau jai, bent teoretiškai, Livo\nnijos ordinas tuoj gavo (1253 m.) platų užnugarį. Dar legatas Vil\nhelmas Modenietis buvo nustatęs, jog Kuršas esąs Prūsų žemės tąsa.
Makras sienų raporte į Žemaitijos ribas įskaitė ne tik Veliuoną, bet ir Klaipėdą.
PDF 149
Jis apvažiavo Že\nmaičių kraštą, apklausė vietinių gyventojų, vokiečių liudininkų\nir sudarė sienų raportą, kuriame į Žemaitijos ribas įskaitė ne tik\nVeliuoną, bet ir Klaipėdą. Visame krašte buvo pripažinta Vy\ntautui teisė statyti pilis ir daryti įvairius sutvirtinimus.
Maskva grasino prijungti lietuvišką Klaipėdos kraštą prie RSFSR Kaliningrado srities.
PDF 239-240
Nujausdama kurlink judėjimas suka, Maskva darė viską, kad sustab-\ndytų eventualų nepriklausomybės atkūrimą. Griebtasi šantažo – grasinta \nprijungti jau lietuvišką Klaipėdos kraštą prie RSSFR Kaliningrado srities, \no iš lenkiškai ir rusiškai kalbančio Vilniaus regiono sukurti autonomi-\nją ar net mini Lietuvos SSR (Transdnistrijos pavyzdžiu), jeigu Lietuva\n\nL I E T U V O S I S T O R I J A\n240\nMichailo Gorbačiovo nesėkmingas vizitas Vilniuje (1990 m.
Vilniaus ir Klaipėdos problemos laikytos dviem svarbiausiomis Lietuvos užsienio politikos problemomis.
PDF 167
Galima sakyti, kad dvi svarbiausios užsienio politikos problemos – \nVilniaus ir Klaipėdos, – lėmė ir Lietuvos žydų bei lenkų padėtį. Netu-\nrinčią savo stiprios vadovaujančios vidurinės klasės, nedidelę lietuvių \ninteligentijos grupę domino žydų parama, ypač jeigu Lietuva atsikurtų \nsu sostine Vilniumi.
1988 m. birželio 10 d. LPS iniciatyvinė grupė įsteigta Kaune, o liepos 6 d. – Klaipėdoje.
PDF 235
Kadangi iniciatyvinę grupę sudarė visoje šalyje žinomi in- teligentai ir jų skelbiamas tautinio atgimimo idėjas parėmė daugelis garsių visuomenės veikėjų (Vytautas Petkevičius, Justinas Marcinkevičius), žinia apie LPS iniciatyvinę grupę žaibiškai pasklido po visą Lietuvą. Birželio 10 dieną LPS iniciatyvinė grupė įsteigta Kaune, liepos 6 – Klaipėdoje. Pirmieji tūkstantiniai mitingai pasisekė: birželio 24 dieną Gedimino (dab.
Iš Dobės (šiaurėje), Klaipėdos (vakaruose) ir Georgenburgo (pietuose) Ordinas bandė spausti vakarines lietuvių žemes.
PDF 28
Iš Dobės (šiaurėje), Klaipėdos (vakaruose) ir Georgenburgo (pietuose) Ordinas bandė spausti vakari- nes lietuvių žemes. Vokiečiai siekė išsau- goti lietuvių blokuojamą Georgenburgą (Jurbarką), būrė dideles pajėgas Klaipė- doje, rengdamiesi dideliam puolimui, kuris galiausiai baigėsi mūšiu prie Durbės. Lietuvių pajėgos Eiliuota Livonijos kronika, aprašydama Skuodo mūšį (1259 m.), mini žemaičius, bet vėliau, Durbės mūšio išvakarėse, prie Vartajų, Georgenburgo ir pačiame mū- šyje — tik lietuvius arba „pagonis“.
PDF 28
Pa- prastai pėstininkai naudodavo dvirankius artimosios kovos ginklus (kovos kirvius, ietis) ar šaunamuosius (lankus, arbaletus) tarp šių dviejų pilių. Iš Dobės (šiaurėje), Klaipėdos (vakaruose) ir Georgenburgo (pietuose) Ordinas bandė spausti vakari- nes lietuvių žemes. Vokiečiai siekė išsau- goti lietuvių blokuojamą Georgenburgą (Jurbarką), būrė dideles pajėgas Klaipė- doje, rengdamiesi dideliam puolimui, kuris galiausiai baigėsi mūšiu prie Durbės.
Prūsijoje kai kurie uostai, tarp jų Klaipėda, šešeriems metams buvo palikti švedams.
PDF 323
Prūsijoje (ji, kaip Lenkijos lenas, buvo\nvaldoma Brandenburgo elektoriaus) 6 metams buvo palikti šve-\ndams kai kurie uostai, jų tarpe ir Klaipėda. Tuo būdu ka-\nras laikinai buvo baigtas.
1402 m. gegužę žemaičiai sudegino Klaipėdą, o Vytautas Nevėžio žiotyse sugriovė Gotteswerderį.
PDF 336
Žemaičiai 1402 m. gegužės\nmėnesį sudegino Klaipėdą, o pats Vytautas Nevėžio žiotyse sugriovė\nGotteswerderi^24.\nOrdinas vėl susirado talkininkų tarp pačių lietuvių kunigaikš\nčių.
Žygis į Klaipėdą įvyko sklandžiai, Kaunas jį pristatė kaip vietinių sukilimą, juoba kad ir vietos vokiečiai neprieštaravo.
PDF 152
Žygis į Klaipėdą įvyko sklandžiai, Kaunas jį \npristatė kaip vietinių sukilimą, juoba kad ir vietos vokiečiai nepriešta-\nravo. Prancūzams lietuviai aiškins, kad sukilimas įvyko prieš vokiečius, \no ne prieš Gabrielio Žano Petisnė (Gabriel Jean Petisne) administraciją.
Paskui nestengdami šalau j ai nuveikti kryžėjų išsiuntė siuntinį Sareikį pas Klaipėdos kamendotą, lūgodami, idant jis veikiai atskubėtų ir per netikė lių kraštą jį palydėtų, sakydamos norįs tapti krikš čioniu su visa savo gimine.
PDF 444
Taip besirėdant, žiemą urėdas kryžėjų su stipria kariauna įsigrūdo tenai ir nuo vieno pa šalio lig antro visą kraštą nuteriojo, noris Stene- gaudis vijo jį įkandin su viena dalia kariaunos, nes tuo tarpu antra dalis užslėptoji antpuolė meldžio- nis staiga taip smarkiai, jog, daug didžiai savo ka rėj ų nustoję, turėjo jų urėdas su visa kariauna mukti šalin nuo įbingusių šalaujų. Paskui nestengdami šalau j ai nuveikti kryžėjų išsiuntė siuntinį Sareikį pas Klaipėdos kamendotą, lūgodami, idant jis veikiai atskubėtų ir per netikė lių kraštą jį palydėtų, sakydamos norįs tapti krikš čioniu su visa savo gimine. Kamendotas veikiai nuskubėjo į pilį Sareikio, bet bekeliaujančiam prane šė jo draugas, jog Sareikis pasislėpęs tyko jį ant* pulti; kamendotas ryžos tą pasalą kankinti ir, at vestas į tą vietą, kurioj Sareikis su savo kariauna tykojo, antpuolė jį patį staiga, kurio kariauna nu sigandusi paskydo taip, jog kamendotas Klaipėdos nutvėrė patį Stenegaudį su 8 jo tarnais.
1421 m. spalio 12 d. Klaipėdos komtūras magistrui perdavė žemaičio žodžius apie Vytauto rengiamą žygį prieš Ordiną.
p. 19 (PDF 11)
1421 m. \nspalio 12 d. Klaipėdos komtūras perduoda magistrui vieno žemaičio \nžodžius, kad Vytautas, rengdamas žygį prieš Ordiną, artimiausius (heim-\nlichstin) bajorus pasikvietė į savo dvarą\n2 4.
Atrodo, kad šis posakis būdingas net ir to limesniems Baltijos jūros pakrantės gyventojams ir yra vartojamas, kuo įsitikinau lankydamasis Klaipėdoje, Ry goje, Pernu, Taline, Kronštate, Fredrikshamne ir Sveaborge 1806—1810 metais.
PDF 466
Atrodo, kad šis posakis būdingas net ir to\nlimesniems Baltijos jūros pakrantės gyventojams ir yra \nvartojamas, kuo įsitikinau lankydamasis Klaipėdoje, Ry\ngoje, Pernu, Taline, Kronštate, Fredrikshamne ir Svea- \nborge 1806—1810 metais.
Klaipėdos griuvėsių vietoje, pasak Teodoro Narbuto, buvo nuspręsta sustiprinti pilį su įtvirtinimais, siekiant nutraukti kuršių ir žemaičių ryšius su Sambija.
PDF 152
Tad tikriausiai \nta vada išsirūpino kitą Lietuvos karaliaus donacinę pri\nvilegiją, pažymėtą 1253 metų birželio mėn. data1, ku\nrioje surašytos tos pačios, tik su nedideliais pakeitimais, \nvaldos. Vėliau ėmėsi užkariauti Sambiją, vieną iš žy\nmiausių Prūsijos provincijų. Vis dėlto tam, kad nutrauk\ntų kuršių ir žemaičių ryšius su ta krašto dalimi, nu\nsprendė sustiprinti pilį su įtvirtinimais seno Lietuvos \nmiesto Klaipėdos griuvėsių vietoje, ten, kur pagrindinės \nNemuno vorupės vandenys įsiliejo į jūrą1 2, o kairiajame \njo krante driekėsi smėlėti pajūrio krantai, leidžiantys \nlengvai žemynu susisiekti su Sambija, ten, kur palei tą \nkelią ir ties Nemuno įtaka dunksojo iškilni pilis
Teodoro Narbuto pasakojime žemaičiai, tikriausiai prieš spalio 16 d., užėmė, apiplėšė ir pelenais pavertė Memelio, arba Klaipėdos, miestą, o viduryje stovėjusią tvirtovę sugriovė.
PDF 433
Betgi žemaičiai tučtuojau ėmė galvoti, kaip atsikeršyti: paslapčia susibūrė ir puolė gausybę prekių san dėlių turintį prekybinį Memelio, arba Klaipėdos, miestą; tik riausiai prieš spalio 16 dieną užėmė, apiplėšė ir pelenais pavertė, viduryje stovėjusią tvirtovę sugriovė. Pačiai piliai grėsė didžiulis pavojus ir ji vos ne vos buvo apginta.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Pruzze, Pruze ir pan. (MPKP, 1, p. 13—14). XII—XIII a. istoriniuose aktuose vardas dar nenusistovėjęs: Pruzia (1141 m.—PUB, 1, 1, Nr. 2, p. 1; 1212 m.— Nr. 10, p. 7; 1222 m.— Nr. 41 A, p. 30), Pruscia (1210 m.— ten pat, Nr. 5, p. 4; 1216—1217 m.— Nr. 14, p. 10; 1218 m.— Nr. 23, p. 17; 1222 m.— Nr. 41 B, p. 27; 1226 m.— Nr. 56, p. 42; 1243 m.— Nr. 143, p. 108), Prussia (1212 m..— ten pat, Nr. 6, p. 5; Nr. 7, p. 6; 1224 m.— Nr. 52, p. 38), Prutia (1216 m.—ten pat, Nr. 9, p. 7; 1222 m.— Nr. 41, p. 28), Prusia (1223 m,— ten pat, Nr. 46, p. 34; 1230 m.— Nr. 75, p. 56), Prucia (1228 m.— ten pat, Nr. 67, p. 49—50).
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Dusburgo minimi 7 broliai Senojoje Torunėje — tai veikiausiai ne įgula, o riteriai, dalyvavę 1231 m. puolime į Kulmo žemę. Senosios Torunės pilaitė ir toliau liko Ordino rankose, ji naudota kaip gyvulininkystės dvaras. Kaip rodo archeologiniai tyrimai, dab. Torunės pilies vietoje dar 1000—500 m. pr. m. e. buvo lužitėnų kultūros gyvenvietė, vėliau — atvira gyvenvietė (VIII—X a.) bei pilaitė (X a. vidurys — XII—XIII a. sandūra), sunaikinta prūsų.