Klaipėda

PDF 182

Kovo 23-iąją d. Lietuva ir Vokietija pasirašė Klaipėdos teritorijos perdavimo sutartį, karo laivu į Klaipėdą atplaukė A. Hitleris ir iš teatro balkono pasakė kalbą džiūgaujantiems vietos vokiečiams.

PDF 217-218

Nors sovietmečiu daug rusakalbių apsigyveno Vilniuje, Klaipėdoje ir Sniečkuje (dabar Visaginas), suindustrintoje

PDF 182

Lietuvai suduotas ir didžiulis ekonominis smūgis – nors Klaipėda sudarė tik 6 proc. Lietuvos teritorijos ir 5 proc. gyventojų, prarasta trečdalis ekonomikos, o 70 proc. šalies eksporto ėjo per Klaipėdą.

PDF 179

Pirmasis Europoje procesas prieš nacius ir Klaipėdos praradimas Viena iš svarbių problemų darėsi nesėkmingas Klaipėdos integravimas, nes Klaipėda niekaip „neprilipo“ prie Lietuvos, o vokiškoji Klaipėdos krašto direktorija labiau klausė Vokietijos nurodymų. Susikūrusios dvi vokiečių nacių organizacijos varė antivalstybinę propagandą, ruošėsi sukilimui ir krašto prijungimui prie Vokietijos, terorizavo lietuvių susirinkimus, puldinėjo žydus.

PDF 70

Tuo tarpu žemaičiai puolė Kuršą ir niokojo jį 19 dienų, husitų ir Lenkijos kariuomenė įsiveržė į Ordino valdas birželio pradžioje, viską naikino ir degino. Tuo metu žemaičiai puolė Klaipėdą. Ordinas nepajėgė priešintis, todėl rugsėjį jis sudarė paliaubas su Žygimantu.

PDF 50

Tačiau vėliau jis pretendavo tik į visą Žemaitiją iki Nemuno (vadinasi, ir Klaipėdą) bei Užnemunę. Taigi, net po Žalgirio mūšio pagrindinė Vytauto konflikto su Ordinu priežastis – Žemaitija.

PDF 179

Susikūrusios dvi vokiečių nacių organizacijos varė antivalstybinę propagandą, ruošėsi sukilimui ir krašto prijungimui prie Vokietijos, terorizavo lietuvių susirinkimus, puldinėjo žydus. Klaipėda slydo iš Lietuvos kontrolės. Siekiant sutramdyti antivalstybinę veiklą, 1934 m.

PDF 53

Vysla — tai upė, atitekanti nuo Krokuvos į Pomeranijos žemę; prie Gdansko185 pilies įtekėdama į jūrą, ji atskiria Lenkiją bei Pomeraniją nuo Prūsijos186. Nemunas — taip pat upė, prasidedanti Rusios valdose, o prie Klaipėdos pilies bei miesto įtekanti į jūrą, ji taip pat atskiria Prūsiją nuo Rusios, Lietuvos ir Kuršo187. 1236 m.

PDF 10

Nepaisant pavojų Vakaruose, Lietuvos 1923 m. Klaipėdos sukilimo vadui Jonui Budriui-Polovinskui įteiktos špagos geležtės fragmentas, jame iškalti žymiausių lietuvių karo pergalių pavadinimai („1236 2 Mm, Šiauliai“; „1260 Durbė“; „1410 Griunvaldas“; „1506 Kleckas": „1514 Orša“; „1554 Ula”; „ 1605 Kircholmas”; „1649 Lojovas”; „1854 [klaidinga data turėtų būti 1654] Šklovas“).

PDF 151

Britai tuo tarpu iškėlė idėją, kad Lietuva už prarastą Vilnių turi gauti Klaipėdą, nors vėliau pasisakė už „laisvojo miesto“ statusą. Lietuviams mainų principas netiko, nes Vilnius – senoji sostinė, tačiau uostas labai rūpėjo. Pagal Versalio sutartį Klaipėdą valdė prancūzų administracija, remiama bataliono prancūzų pėstininkų.

PDF 14

užpuolė danų vasalinėje priklausomybėje buvusią Revelio žemę; kai sekantį mėnesį Pskovą puolė Livonijos ordinas, Lietuvos ir pskoviečių jėgos atstūmė priešą nuo miesto sienų55. Tuo pat metu „Žemaitijos lietuviai“ sunaikino Klaipėdos miestą ir tris gretimas kryžiuočiams pavaldžias pilis. Vasarą Lietuvos kariuomenė smogė Ordinui, puldama Sembą ties Vėluva, o rudenį patraukė į Dobrynės kunigaikštystę, gindama Mazoviją, kurią norėta išlaikyti savo pusėje56.

PDF 54

Į šiaurę nuo Nemuno žiočių, Minijos žemupyje, gyveno skalviai, lamatiečiai, dar toliau į šiaurę, Klaipėdos apylinkėse (dab. Lietuvos TSR šiaurės vakarų kampas), prasidėjo kuršių gyvenama teritorija (LAA, t. 3, p. 18, žemėl. Nr. 9; plg. Pakarklis P. Klaipėdos srities gyventojų tautybė..., p. 173; SŽM, žemėl.).

PDF 72

Tam tikslui 1252 m. Livonijos ordinas ėmė statyti pilį toje vietoje, kur Kuršmarės jungiasi su Baltija. Senoji tos vietos sodyba buvo vadinama Klaipėda; ordinas ją pavadino vokišku Nemuno vardu — Memel.

PDF 151

Britai tuo tarpu iškėlė idėją, kad Lietuva už prarastą Vilnių turi gauti Klaipėdą, nors vėliau pasisakė už „laisvojo miesto“ statusą. Lietuviams mainų principas netiko, nes Vilnius – senoji sostinė, tačiau uostas labai rūpėjo. Pagal Versalio sutartį Klaipėdą valdė prancūzų administracija, remiama bataliono prancūzų pėstininkų.

PDF 138

Delegacija buvo instruktuota diskusijose dėl sienų remtis etnografiniu principu darant būtiniausias ekonomines korektyvas, gauti išėjimą į jūrą per Klaipėdą arba Liepoją, pabrėžti, kad Lietuvos sostinė yra Vilnius ir pasiekti, kad Lietuva būtų priimta į Tautų Sąjungos bendriją. Delegacija įrodinėjo, kad Lietuva nenori priklausyti nei Lenkijai, nei Rusijai, kad yra istorinė valstybė, ieškojo draugų ir sąjungininkų, tarėsi su estais ir latviais, lenkais, bandė brėžti savo sienas įtraukdama ir Suvalkų trikampį, dirbo informacinį propagandinį darbą.

PDF 152

Sausio 9-ąją civiliai aprengti 1 050 Lietuvos savanorių, kurių kišenėse nebūtum galėjęs rasti nė vieno lietuviško dokumento, degtukų ar cigarečių pakelio, peržengė sieną. Tarp jų į Klaipėdą žygiavo 40 reguliariosios kariuomenės karininkų ir 584 kariai, kiti – šauliai, studentai ir apie 300 vietinių gyventojų, tarp jų keli vokiečiai, kaip įrodymas sąjungininkams, kad sukilo vietiniai. Žygio dalyviai įspėti susidūrimų metu stengtis nukauti kuo mažiau prancūzų.

PDF 177

Lietuvių diplomatijos sunkumai buvo užprogramuoti, nes du pagrindiniai Lietuvos tikslai akivaizdžiai pjovėsi tarpusavyje: Vilniaus klausimu Lietuva reikalavo sienų revizijų, o Klaipėdos klausimu kovėsi už esamą padėtį – status quo. Kaip lietuvių diplomatai galėjo laimėti du svarbiausius mūšius, jei du Lietuvos tikslai vienas kitam prieštaravo?

PDF 342

Tik Klaipėda atlaikė žemaičių puolimus^69. Ordino vietininkas su savo įgula pasitraukė į Prūsus, savo sostinę — Dubysos pilį pats sudegindamas^70.

PDF 28

Iš Dobės (šiaurėje), Klaipėdos (vakaruose) ir Georgenburgo (pietuose) Ordinas bandė spausti vakarines lietuvių žemes. Vokiečiai siekė išsaugoti lietuvių blokuojamą Georgenburgą (Jurbarką), būrė dideles pajėgas Klaipėdoje, rengdamiesi dideliam puolimui, kuris galiausiai baigėsi mūšiu prie Durbės. Lietuvių pajėgos Eiliuota Livonijos kronika, aprašydama Skuodo mūšį (1259 m.), mini žemaičius, bet vėliau, Durbės mūšio išvakarėse, prie Vartajų, Georgenburgo ir pačiame mūšyje — tik lietuvius arba „pagonis“.

PDF 10

Nepaisant pavojų Vakaruose, Lietuvos 1923 m. Klaipėdos sukilimo vadui Jonui Budriui-Polovinskui įteiktos špagos geležtės fragmentas, jame iškalti žymiausių lietuvių karo pergalių pavadinimai („1236 2 Mm, Šiauliai“; „1260 Durbė“; „1410 Griunvaldas“; „1506 Kleckas": „1514 Orša“; „1554 Ula”; „ 1605 Kircholmas”; „1649 Lojovas”; „1854 [klaidinga data turėtų būti 1654] Šklovas“).

PDF 140

Prancūzija Žoržo B. Klemanso (Georges B. Clemenceau) rašte vokiečiams paaiškino, kad sąjungininkai nepažeidė tautų apsisprendimo principo, nes Klaipėdos regionas „visada buvo lietuviškas“, o Klaipėdos uostas tėra vienintelis Lietuvos išėjimas į jūrą.

PDF 187

Nors Klaipėdai nė iš tolo neteko suvaidinti tokios rolės, kuri buvo tekusi prieš lybius ir latvius Rygai ar prie Priegliaus — Karaliaučiui (1254 m.), tačiau Klaipėda beveik aklinai uždarė Lietuvai išėjimą į jūrą, juo labiau, kad Prūsų ordinas XIII amž. galo užvaldė Nemuno deltą.

PDF 356

Jogailos ir Vytauto atstovai, prisimindami Žemaitijos sienų ginčus, pažymėjo, jog kryžiuočiai « tuo pačiu būdu laiko užėmę » Klaipėdos pilį, kuri esanti statyta Žemaičių žemėje^32. Ordino delegacija, kuriai vadovavo arkivysk.

PDF 352

Vytautas teigė, jog pati Klaipėda priklausanti Žemaičių plotui^1. Tuo pat metu, kai kryžiuočiai įrodinėjo, kad dešinysis Nemuno krantas nuo seno tik jiems priklausęs, Vytautas pasistatė tvirtą Veliuonos pilį, o Dubysos žiotyse (Seredžiuje) atstatė Peštvę, nuo XIX amž.

PDF 187

Nors Žemaičiai, savo įtakoje laikydami pajūrio plotą, tuojau pat ėmė puldinėti Klaipėdą^137 , tačiau jai, bent teoretiškai, Livonijos ordinas tuoj gavo (1253 m.) platų užnugarį. Dar legatas Vilhelmas Modenietis buvo nustatęs, jog Kuršas esąs Prūsų žemės tąsa.

PDF 149

Jis apvažiavo Žemaičių kraštą, apklausė vietinių gyventojų, vokiečių liudininkų ir sudarė sienų raportą, kuriame į Žemaitijos ribas įskaitė ne tik Veliuoną, bet ir Klaipėdą. Visame krašte buvo pripažinta Vytautui teisė statyti pilis ir daryti įvairius sutvirtinimus.

PDF 239-240

Nujausdama kurlink judėjimas suka, Maskva darė viską, kad sustabdytų eventualų nepriklausomybės atkūrimą. Griebtasi šantažo – grasinta prijungti jau lietuvišką Klaipėdos kraštą prie RSSFR Kaliningrado srities, o iš lenkiškai ir rusiškai kalbančio Vilniaus regiono sukurti autonomiją ar net mini Lietuvos SSR (Transdnistrijos pavyzdžiu), jeigu Lietuva

PDF 167

Galima sakyti, kad dvi svarbiausios užsienio politikos problemos – Vilniaus ir Klaipėdos, – lėmė ir Lietuvos žydų bei lenkų padėtį. Neturinčią savo stiprios vadovaujančios vidurinės klasės, nedidelę lietuvių inteligentijos grupę domino žydų parama, ypač jeigu Lietuva atsikurtų su sostine Vilniumi.

PDF 235

Kadangi iniciatyvinę grupę sudarė visoje šalyje žinomi inteligentai ir jų skelbiamas tautinio atgimimo idėjas parėmė daugelis garsių visuomenės veikėjų (Vytautas Petkevičius, Justinas Marcinkevičius), žinia apie LPS iniciatyvinę grupę žaibiškai pasklido po visą Lietuvą. Birželio 10 dieną LPS iniciatyvinė grupė įsteigta Kaune, liepos 6 – Klaipėdoje. Pirmieji tūkstantiniai mitingai pasisekė: birželio 24 dieną Gedimino (dab.

PDF 28

Iš Dobės (šiaurėje), Klaipėdos (vakaruose) ir Georgenburgo (pietuose) Ordinas bandė spausti vakarines lietuvių žemes. Vokiečiai siekė išsaugoti lietuvių blokuojamą Georgenburgą (Jurbarką), būrė dideles pajėgas Klaipėdoje, rengdamiesi dideliam puolimui, kuris galiausiai baigėsi mūšiu prie Durbės. Lietuvių pajėgos Eiliuota Livonijos kronika, aprašydama Skuodo mūšį (1259 m.), mini žemaičius, bet vėliau, Durbės mūšio išvakarėse, prie Vartajų, Georgenburgo ir pačiame mūšyje — tik lietuvius arba „pagonis“.

PDF 28

Paprastai pėstininkai naudodavo dvirankius artimosios kovos ginklus (kovos kirvius, ietis) ar šaunamuosius (lankus, arbaletus) tarp šių dviejų pilių. Iš Dobės (šiaurėje), Klaipėdos (vakaruose) ir Georgenburgo (pietuose) Ordinas bandė spausti vakarines lietuvių žemes. Vokiečiai siekė išsaugoti lietuvių blokuojamą Georgenburgą (Jurbarką), būrė dideles pajėgas Klaipėdoje, rengdamiesi dideliam puolimui, kuris galiausiai baigėsi mūšiu prie Durbės.

PDF 323

Prūsijoje (ji, kaip Lenkijos lenas, buvo valdoma Brandenburgo elektoriaus) 6 metams buvo palikti švedams kai kurie uostai, jų tarpe ir Klaipėda. Tuo būdu karas laikinai buvo baigtas.

PDF 336

Žemaičiai 1402 m. gegužės mėnesį sudegino Klaipėdą, o pats Vytautas Nevėžio žiotyse sugriovė Gotteswerderi^24. Ordinas vėl susirado talkininkų tarp pačių lietuvių kunigaikščių.

PDF 152

Žygis į Klaipėdą įvyko sklandžiai, Kaunas jį pristatė kaip vietinių sukilimą, juoba kad ir vietos vokiečiai neprieštaravo. Prancūzams lietuviai aiškins, kad sukilimas įvyko prieš vokiečius, o ne prieš Gabrielio Žano Petisnė (Gabriel Jean Petisne) administraciją.

PDF 444

Taip besirėdant, žiemą urėdas kryžėjų su stipria kariauna įsigrūdo tenai ir nuo vieno pašalio lig antro visą kraštą nuteriojo, noris Stenegaudis vijo jį įkandin su viena dalia kariaunos, nes tuo tarpu antra dalis užslėptoji antpuolė meldžionis staiga taip smarkiai, jog, daug didžiai savo karėj ų nustoję, turėjo jų urėdas su visa kariauna mukti šalin nuo įbingusių šalaujų. Paskui nestengdami šalau j ai nuveikti kryžėjų išsiuntė siuntinį Sareikį pas Klaipėdos kamendotą, lūgodami, idant jis veikiai atskubėtų ir per netikėlių kraštą jį palydėtų, sakydamos norįs tapti krikščioniu su visa savo gimine. Kamendotas veikiai nuskubėjo į pilį Sareikio, bet bekeliaujančiam pranešė jo draugas, jog Sareikis pasislėpęs tyko jį ant* pulti; kamendotas ryžos tą pasalą kankinti ir, atvestas į tą vietą, kurioj Sareikis su savo kariauna tykojo, antpuolė jį patį staiga, kurio kariauna nusigandusi paskydo taip, jog kamendotas Klaipėdos nutvėrė patį Stenegaudį su 8 jo tarnais.

p. 19 (PDF 11)

1421 m. spalio 12 d. Klaipėdos komtūras perduoda magistrui vieno žemaičio žodžius, kad Vytautas, rengdamas žygį prieš Ordiną, artimiausius (heimlichstin) bajorus pasikvietė į savo dvarą 2 4.

PDF 466

Atrodo, kad šis posakis būdingas net ir tolimesniems Baltijos jūros pakrantės gyventojams ir yra vartojamas, kuo įsitikinau lankydamasis Klaipėdoje, Rygoje, Pernu, Taline, Kronštate, Fredrikshamne ir Sveaborge 1806—1810 metais.

PDF 152

Tad tikriausiai ta vada išsirūpino kitą Lietuvos karaliaus donacinę privilegiją, pažymėtą 1253 metų birželio mėn. data1, kurioje surašytos tos pačios, tik su nedideliais pakeitimais, valdos. Vėliau ėmėsi užkariauti Sambiją, vieną iš žymiausių Prūsijos provincijų. Vis dėlto tam, kad nutrauktų kuršių ir žemaičių ryšius su ta krašto dalimi, nusprendė sustiprinti pilį su įtvirtinimais seno Lietuvos miesto Klaipėdos griuvėsių vietoje, ten, kur pagrindinės Nemuno vorupės vandenys įsiliejo į jūrą1 2, o kairiajame jo krante driekėsi smėlėti pajūrio krantai, leidžiantys lengvai žemynu susisiekti su Sambija, ten, kur palei tą kelią ir ties Nemuno įtaka dunksojo iškilni pilis

PDF 433

Betgi žemaičiai tučtuojau ėmė galvoti, kaip atsikeršyti: paslapčia susibūrė ir puolė gausybę prekių sandėlių turintį prekybinį Memelio, arba Klaipėdos, miestą; tikriausiai prieš spalio 16 dieną užėmė, apiplėšė ir pelenais pavertė, viduryje stovėjusią tvirtovę sugriovė. Pačiai piliai grėsė didžiulis pavojus ir ji vos ne vos buvo apginta.

PDF 174

seniūnams ir dvarų valdytojams įsakyta kariuomenei paruoštus maisto produktus nugabenti į Klaipėdą, o iš ten į Rygą.

PDF 69

trečio leidimo egzemplioriuose (1861 m.) buvo nurodyta, kad spausta Klaipėdoje.

PDF 179

Memelio tvirtovę ant senųjų amžių Klaipėdos griuvėsių Livonijos didysis magistras Eberhardas Zeinas pastatė 1242 metais