Kijevo Rusia

PDF 31-32

Būtent toje epochoje narsių piratų valdomi prasti, bet mitrūs ir lengvi laivai pasklido iš Skandinavijos pusiasalio po visą Baltijos pakrantę. Sagos, kitaip sakant, senovinės tos tautos legendos, eilėmis ir proza 15 ## Puslapis 32 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS Paskui Lietuva net iki XII amžiaus pabaigos buvo Rusios įtakoje, bet kratydamasi mongolų jungo, patraukė iš girių ir, atrėmusi azijiečius, savo antpuoliais ėmė bauginti Rusią bei Lenkiją. Tuo metu poreikis turėti savą gynybą ir per nepaliaujamus karus pažintis su kaimyninėmis šalimis, jau atsikračiusiomis netašyto barbariškumo, davė pradžią rastis Lietuvos žemėje medinėms pilims ir tvirtovėms.

PDF 17

suspėjo krikštytis, o 1253 m. – karūnuotis karaliumi. Vis dėlto tai liko istorinis epizodas, nors pagoniška valstybė pamažu tapo regionine didvalstybe arba imperija, užvaldžiusia didžiules stačiatikiškų žemių (buvusios Kijevo Rusios) erdves. 1387 m.

PDF 27

Žinoma, kad 1183 m. lietuviai surengė pirmąjį savarankišką žygį į Rusios žemes, per kurį nusiaubė Pskovą, o pakeliui turbūt ir Polocką. Vėliau lietuvių žygiai padažnėjo – kasmet vyko po vieną–du žygius ir ne tik į rusų pusę, bet ir į Lenkiją bei Livoniją.

PDF 40

Jau nuo seno visoje Lietuvoje, jai priklausančioje Rusioje ir Livonijos vokiečių žemėse buvo įsitvirtinęs feodalinis valdymas. Jo užuomazgos, mažumėlę kitoniškų formų, ruseno Lenkijoje, kur turtingi aristokratai kartu su dvasininkija Vladislovo Lokietkos laikais pradėjo šaukti suvažiavimus ir tautos pasitarimus, taip klodami busimosios šlėktų laisvės pamatus.

PDF 39-40

Iš Rusios, Gedimino vasalės ar besigiminiavusios, pirkliai į sostinę 23 Mažesnieji broliai (pranciškonų atšaka). ## Puslapis 40 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS atveždavo kai kokių Rytų vaisių, o iš Lenkijos, glaudžia giminyste susietos, ir iš Livonijos pasiekdavo rykai ir rūbai.

PDF 27

Mindaugas sukuria Lietuvos valstybę. Mindaugo karūnacija 1253 metais Aktyviausi ir karingiausi iš baltų genčių XI–XII a. atrodė kuršiai, o XII a. pabaigoje prasidėjo lietuvių karo žygiai. Žinoma, kad 1183 m. lietuviai surengė pirmąjį savarankišką žygį į Rusios žemes, per kurį nusiaubė Pskovą, o pakeliui turbūt ir Polocką.

PDF 31-32

Būtent toje epochoje narsių piratų valdomi prasti, bet mitrūs ir lengvi laivai pasklido iš Skandinavijos pusiasalio po visą Baltijos pakrantę. Sagos, kitaip sakant, senovinės tos tautos legendos, eilėmis ir proza 15 ## Puslapis 32 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS Paskui Lietuva net iki XII amžiaus pabaigos buvo Rusios įtakoje, bet kratydamasi mongolų jungo, patraukė iš girių ir, atrėmusi azijiečius, savo antpuoliais ėmė bauginti Rusią bei Lenkiją. Tuo metu poreikis turėti savą gynybą ir per nepaliaujamus karus pažintis su kaimyninėmis šalimis, jau atsikračiusiomis netašyto barbariškumo, davė pradžią rastis Lietuvos žemėje medinėms pilims ir tvirtovėms.

PDF 17

suspėjo krikštytis, o 1253 m. – karūnuotis karaliumi. Vis dėlto tai liko istorinis epizodas, nors pagoniška valstybė pamažu tapo regionine didvalstybe arba imperija, užvaldžiusia didžiules stačiatikiškų žemių (buvusios Kijevo Rusios) erdves. 1387 m.

PDF 17

suspėjo krikštytis, o 1253 m. – karūnuotis karaliumi. Vis dėlto tai liko istorinis epizodas, nors pagoniška valstybė pamažu tapo regionine didvalstybe arba imperija, užvaldžiusia didžiules stačiatikiškų žemių (buvusios Kijevo Rusios) erdves. 1387 m.

PDF 42

Tie politiniai pokyčiai Vilniuje, išties pirmi, įkūrus jame sostinę, Lietuvos ir Rusios valdymą, kaip ir patį miestą, perleido į Algirdo rankas. Pastarasis, Gedimino vertas įpėdinis, narsa ir proto guvumu nenusileidęs tėvo šlovei ir kivirčų krašto viduje sukrėstai Lietuvos valstybei grąžinęs vienybę ir galią, tapo anuomet galingiausiu valdovu Šiaurės Europoje.

PDF 42

Tie politiniai pokyčiai Vilniuje, išties pirmi, įkūrus jame sostinę, Lietuvos ir Rusios valdymą, kaip ir patį miestą, perleido į Algirdo rankas. Pastarasis, Gedimino vertas įpėdinis, narsa ir proto guvumu nenusileidęs tėvo šlovei ir kivirčų krašto viduje sukrėstai Lietuvos valstybei grąžinęs vienybę ir galią, tapo anuomet galingiausiu valdovu Šiaurės Europoje.

PDF 84

Grėsminga tebuvo šiaurė, tačiau tos pusės saugumą laidavo tai, kad vokiečiai ir latviai, įsivėlę Livonijoje į vidaus karą, neturėjo laiko niokoti Lietuvos. Todėl, būdamas ramus dėl vidaus reikalų, Kukovaitis galėjo siųsti didesnę pagalbą Skirmantui į Rusią. Karą prieš Skirmantą susimanė rengti Balaklajus, naujas Užvolgio skitų kunigaikštis, galimas daibtas, norėdamas išdildyti priS k irm a n ta s su m u ša siminimus apie pralaimėjimą, sk itu s patirtą prieš keletą metų; teisėtos priežasties, jis išleido pasiuntinius, turėjusius pareikalauti iš Rusios duoklės.

PDF 248

Kęstutis mėgino sutrukdyti, tačiau, du K a zim ie ra s, L e n k ijo s kartus saugos karių atremk a ra liu s, a tim a iš Jietas, galop išsižadėjo šio sutu v ių R u sią manymo. Tais pačiais metais Kazimieras, Lenkijos karalius, pasinaudojęs proga, jog lietuviai įsitraukė į karą su kryžiuočiais, atėmė iš jų rusų valdas išvijęs iš Volynės Algirdo brolį Liubartą. Mat, nors visą Belzo kunigaikštystę paliko Jurgiui Narimantaičiui, o Podolės kunigaikščiui Aleksandrui Narimantaičiui atidavė Volynę, tačiau abi šias žemes atidavė su ta sąlyga, kad aukščiausią galią į Rusią turėsiąs Lenkijos karalius, o pilis, miestus bei įgulas tvarkysią lenkų skirti vietininkai.

PDF 350

Gerai žinau, kad, pasak kurių ne kurių metraštininkų, Vytautas ėmęsis tokio drąsaus sumanymo dėl to, kad troško išgarsėti ir išplėsti savo valdžią. Vis dėlto garbės jausmą jis puikiausiai galėjo patenkinti karuose su kryžiuočiais, todėl atrodo, jog daug arčiau tiesos tie, kurie sako, kad jis pradėjo karą su skitais, rūpindamasis apginti Rusią. Mat Tamerlanas, nuniokojęs didelę pasaulio dalį ir sutriuškinęs turko Bajazito galybę, sukėlė visose karalystėse didžiulį siaubą, pirmiausia jis įvarė baimės kaimyninei Rusiai, ne kartą patyrusiai pražūtingą skitų jėgą.