Lietuva iki XII a. pabaigos buvo Rusios įtakoje, o vėliau savo antpuoliais ėmė bauginti Rusią ir Lenkiją.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 31-32
Būtent toje epochoje narsių piratų valdomi prasti, bet mitrūs ir lengvi laivai pasklido iš Skandinavijos pu siasalio po visą Baltijos pakrantę. Sagos, kitaip sakant, senovinės tos tautos legendos, eilėmis ir proza 15 ## Puslapis 32 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS Paskui Lietuva net iki XII amžiaus pabaigos buvo Rusios įtakoje, bet kratydamasi mongolų jungo, patraukė iš girių ir, atrėmusi azijiečius, savo antpuoliais ėmė bauginti Rusią bei Lenkiją. Tuo metu poreikis turėti savą gynybą ir per ne paliaujamus karus pažintis su kaimyninėmis šalimis, jau at- sikračiusiomis netašyto barbariškumo, davė pradžią rastis Lietuvos žemėje medinėms pilims ir tvirtovėms.
Pagoniška Lietuvos valstybė pamažu tapo regionine didvalstybe, užvaldžiusia dideles buvusios Kijevo Rusios stačiatikiškas žemes.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 17
suspėjo krikštytis, o 1253 m. – karūnuotis karaliumi. Vis dėlto tai liko istorinis epi- zodas, nors pagoniška valstybė pamažu tapo regionine didvalstybe arba imperija, užvaldžiusia didžiules stačiatikiškų žemių (buvusios Kijevo Rusios) erdves. 1387 m.
1183 m. lietuviai surengė pirmąjį savarankišką žygį į Rusios žemes, nusiaubė Pskovą ir galbūt Polocką.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 27
Žinoma, kad\n1183 m. lietuviai surengė pirmąjį savarankišką žygį į Rusios žemes, per\nkurį nusiaubė Pskovą, o pakeliui turbūt ir Polocką. Vėliau lietuvių žygiai\npadažnėjo – kasmet vyko po vieną–du žygius ir ne tik į rusų pusę, bet ir\nį Lenkiją bei Livoniją.
Lietuvai priklausančioje Rusioje nuo seno buvo įsitvirtinęs feodalinis valdymas.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 40
Jau nuo seno visoje Lietuvoje, jai priklausančioje Rusioje\nir Livonijos vokiečių žemėse buvo įsitvirtinęs feodalinis val\ndymas. Jo užuomazgos, mažumėlę kitoniškų formų, ruseno\nLenkijoje, kur turtingi aristokratai kartu su dvasininkija Vla\ndislovo Lokietkos laikais pradėjo šaukti suvažiavimus ir tau\ntos pasitarimus, taip klodami busimosios šlėktų laisvės pa\nmatus.
Iš Rusios pirkliai į Gedimino sostinę atveždavo kai kurių Rytų vaisių.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 39-40
Iš Rusios,\nGedimino vasalės ar besigiminiavusios, pirkliai į sostinę\n23\nMažesnieji broliai (pranciškonų\natšaka).\n\n## Puslapis 40\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS\natveždavo kai kokių Rytų vaisių, o iš Lenkijos, glaudžia gi\nminyste susietos, ir iš Livonijos pasiekdavo rykai ir rūbai.
1183 m. lietuviai surengė pirmąjį savarankišką žygį į Rusios žemes ir nusiaubė Pskovą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 27
Mindaugas sukuria Lietuvos valstybę. Mindaugo karūnacija 1253 metais Aktyviausi ir karingiausi iš baltų genčių XI–XII a. atrodė kuršiai, o XII a. pabaigoje prasidėjo lietuvių karo žygiai. Žinoma, kad 1183 m. lietuviai surengė pirmąjį savarankišką žygį į Rusios žemes, per kurį nusiaubė Pskovą, o pakeliui turbūt ir Polocką.
Iki XII a. pabaigos Lietuva buvo Rusios įtakoje, o vėliau savo antpuoliais ėmė bauginti Rusią ir Lenkiją.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 31-32
Būtent toje epochoje narsių piratų valdomi prasti, bet mitrūs ir lengvi laivai pasklido iš Skandinavijos pu siasalio po visą Baltijos pakrantę. Sagos, kitaip sakant, senovinės tos tautos legendos, eilėmis ir proza 15 ## Puslapis 32 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS Paskui Lietuva net iki XII amžiaus pabaigos buvo Rusios įtakoje, bet kratydamasi mongolų jungo, patraukė iš girių ir, atrėmusi azijiečius, savo antpuoliais ėmė bauginti Rusią bei Lenkiją. Tuo metu poreikis turėti savą gynybą ir per ne paliaujamus karus pažintis su kaimyninėmis šalimis, jau at- sikračiusiomis netašyto barbariškumo, davė pradžią rastis Lietuvos žemėje medinėms pilims ir tvirtovėms.
Pagoniška Lietuvos valstybė užvaldė didžiules buvusios Kijevo Rusios stačiatikiškų žemių erdves.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 17
suspėjo krikštytis, o 1253 m. – karūnuotis karaliumi. Vis dėlto tai liko istorinis epi- zodas, nors pagoniška valstybė pamažu tapo regionine didvalstybe arba imperija, užvaldžiusia didžiules stačiatikiškų žemių (buvusios Kijevo Rusios) erdves. 1387 m.
Pagoniška Lietuvos valstybė pamažu tapo regionine didvalstybe arba imperija, užvaldžiusia dideles buvusios Kijevo Rusios žemes.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 17
suspėjo krikštytis, o 1253 m. – karūnuotis karaliumi. Vis dėlto tai liko istorinis epi- zodas, nors pagoniška valstybė pamažu tapo regionine didvalstybe arba imperija, užvaldžiusia didžiules stačiatikiškų žemių (buvusios Kijevo Rusios) erdves. 1387 m.
Politiniai pokyčiai Vilniuje Lietuvos ir Rusios valdymą perleido Algirdo rankoms.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 42
Tie politiniai pokyčiai Vilniu\nje, išties pirmi, įkūrus jame sostinę, Lietuvos ir Rusios val\ndymą, kaip ir patį miestą, perleido į Algirdo rankas. Pasta\nrasis, Gedimino vertas įpėdinis, narsa ir proto guvumu\nnenusileidęs tėvo šlovei ir kivirčų krašto viduje sukrėstai\nLietuvos valstybei grąžinęs vienybę ir galią, tapo anuomet\ngalingiausiu valdovu Šiaurės Europoje.
Po politinių pokyčių Vilniuje Lietuvos ir Rusios valdymas perėjo Algirdui.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 42
Tie politiniai pokyčiai Vilniu\nje, išties pirmi, įkūrus jame sostinę, Lietuvos ir Rusios val\ndymą, kaip ir patį miestą, perleido į Algirdo rankas. Pasta\nrasis, Gedimino vertas įpėdinis, narsa ir proto guvumu\nnenusileidęs tėvo šlovei ir kivirčų krašto viduje sukrėstai\nLietuvos valstybei grąžinęs vienybę ir galią, tapo anuomet\ngalingiausiu valdovu Šiaurės Europoje.
Kukovaitis, nurimęs dėl vidaus reikalų, galėjo siųsti didesnę pagalbą Skirmantui į Rusią.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 84
Grėsminga tebuvo šiaurė, tačiau\ntos pusės saugumą laidavo tai, kad vokiečiai ir latviai,\nįsivėlę Livonijoje į vidaus karą, neturėjo laiko niokoti\nLietuvos. Todėl, būdamas ramus dėl vidaus reikalų,\nKukovaitis galėjo siųsti didesnę pagalbą Skirmantui į\nRusią. Karą prieš Skirmantą susimanė rengti Balakla-\njus, naujas Užvolgio skitų kunigaikštis, galimas daib-\ntas, norėdamas išdildyti pri-\nS k irm a n ta s su m u ša\nsiminimus apie pralaimėjimą,\nsk itu s\npatirtą prieš keletą metų;\nteisėtos priežasties, jis išleido pasiuntinius, turėjusius\npareikalauti iš Rusios duoklės.
Kazimieras Belzą ir Volynę perdavė su sąlyga, kad aukščiausią valdžią Rusioje turės Lenkijos karalius.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 248
Kęstutis mė gino sutrukdyti, tačiau, du K a zim ie ra s, L e n k ijo s kartus saugos karių atrem- k a ra liu s, a tim a iš Jie- tas, galop išsižadėjo šio su- tu v ių R u sią manymo. Tais pačiais metais Kazimieras, Lenkijos kara lius, pasinaudojęs proga, jog lietuviai įsitraukė į karą su kryžiuočiais, atėmė iš jų rusų valdas išvijęs iš Vo lynės Algirdo brolį Liubartą. Mat, nors visą Belzo kunigaikštystę paliko Jurgiui Narimantaičiui, o Podo lės kunigaikščiui Aleksandrui Narimantaičiui atidavė Volynę, tačiau abi šias žemes atidavė su ta sąlyga, kad aukščiausią galią į Rusią turėsiąs Lenkijos kara lius, o pilis, miestus bei įgulas tvarkysią lenkų skirti vietininkai.
Kojelavičius artimesne tiesai laikė nuomonę, kad Vytautas pradėjo karą su skitais rūpindamasis apginti Rusią.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 350
Gerai žinau, kad, pasak kurių ne kurių metrašti\nninkų, Vytautas ėmęsis tokio drąsaus sumanymo dėl to,\nkad troško išgarsėti ir išplėsti savo valdžią. Vis dėlto\ngarbės jausmą jis puikiausiai galėjo patenkinti karuo\nse su kryžiuočiais, todėl atrodo, jog daug arčiau tiesos\ntie, kurie sako, kad jis pradėjo karą su skitais, rūpin\ndamasis apginti Rusią. Mat Tamerlanas, nuniokojęs\ndidelę pasaulio dalį ir sutriuškinęs turko Bajazito ga\nlybę, sukėlė visose karalystėse didžiulį siaubą, pirmiau\nsia jis įvarė baimės kaimyninei Rusiai, ne kartą paty\nrusiai pražūtingą skitų jėgą.