Indoeuropiečiai į Europą greičiausiai atkeliavo per pietų Rusijos stepes ir Kaukazą.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 106
Jos nešėjai indoeuropiečiai nebuvo Europoje autochtonai, nes jie buvo atkeliavę iš pietryčių, greičiausiai per pietų Rusijos stepes ir Kaukazą. Kaukaze, Pietryčių Europoje, Mažojoje Azijoje ir Ukrainoje jie pasirodė apie trečio tūkstantmečio pr.
Narbutas rašo, kad kolchų kolonijos driekėsi beveik nuo Kaukazo per Volgą ir į vakarus iki Dono.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 41
Šioms tolimos senovės epochoms priskirtina ir kolchų tauta, nors ji gerokai vėliau už pelazgus atsikėlė iš Azijos gilumos į kraštus, esančius į šiaurę nuo Kaspijos ir Juodosios jūrų. Tai buvo didelė, plačiai pasklidusi tauta, nes jos kolonijos driekėsi beveik nuo Kaukazo per Volgą ir į vakarus net iki Dono, o į šiaurę tų kolonijų žemių ir genčių priklausomybės ribų pažymėti nėra galimybių. Tikėtina, kad jie galėjo turėti įtakos iki Uralo kalnų ir turtingų rūdynų.
Tai buvo didelė, plačiai pasklidusi tauta, nes jos kolonijos driekė si beveik nuo Kaukazo per Volgą ir į vakarus net iki Dono.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 40-41
jų kilo 1 i d a i, sikelai, makedonai, tesalai ir daug kitų tautų. 19 O į pietryčius nuo mūsų, Juodosios jūros pakrantėse ir prie vandenų, sruvenančių į ją iš Europos, išplito tos pačios atšakos labai įvairiai vadinamų smulkesnių gen 41 čių: ilyrų, mezų, penų, getų, dakų; jos pasitraukė toliau į šiaurę ir atsirado iš tų arba iš pagrindinio kamieno, pavyzdžiui, iš tisagetų, masagetų, gelonų. Iš pradžių jos visos palaikė glaudžius ryšius ir bendrai gynė savo saugumą. Pirmykštėje žmonių visuomenėje tautos sunkiai pakęsdavo šalia savęs svetimos giminės ir kalbos žmones, o gentainių pagalbą ir abipusę draugystę labai brangino; tai rodo pavyzdžiai tautų, išlikusių bendruomeninio gyvenimo kūdikystės lygio ir atrastų mūsų amžiais. Minėtų pelazgų palikuonių turėjo būti ant kairiojo Dono vidurupio kranto. Tai mini ir Herodotas*, teigdamas, kad tisagetai gyvenę toliau į šiaurę, už gelonų gyvenamo krašto. 20 Apie kolchus ir Kolchidę. Šioms tolimos senovės epochoms priskirtina ir kolchų tauta, nors ji gerokai vėliau už pelazgus atsikėlė iš Azijos gilumos į kraštus, esančius į šiaurę nuo Kaspijos ir Juodosios jūrų. Tai buvo didelė, plačiai pasklidusi tauta, nes jos kolonijos driekėsi beveik nuo Kaukazo per Volgą ir į vakarus net iki Dono