Vytautas Švitrigailai buvo perleidęs Kamenecą ir kitas Podolės pilis.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 225-226
Kazimiero mirtis — Didysis kunigaikštis Aleksandras suteikia Vilniui naujų privilegijų — Jo vedybos su didžiąja kunigaikštyte Elena — Prašmatnios vestuvės Vilniuje — Svečių namai - Sack Achmedas įkalinamas Vilniuje — Miestas sutvirtinamas siena nuo totorių antpuolių — Vilniaus vyskupas Albertas Taboras — Aleksandro liga — Alchemikas — Karalius Lydoje mirtinai suserga — Totoriai žygiuoja į Lydą — Karalių gab ena į Vilnių — Pergalė prie Kiecko — Aleksandro mirtis Vilniuje — Vilniaus pilis Aleksandro laikais — Monetų kalykla — Dominikonai — Vaistinė — Gydy Lojai. ---- • ---- 209 III ## Puslapis 226 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS Po Vytauto mirties karalius Vladislovas Jogaila netrukus paskyrė savo vietininką Lietuvai. Švitrigaila, neseniai susi vienijęs su Vytautu, kuris jam buvo perleidęs Kamenecą ir kitas pilis Podolėje, paskubėjo atvykti į Vilnių anksčiau nei tas valdovas numirs ir, remiamas galingų šalininkų - rusų apeigų Lietuvos kunigaikščių bei didikų - labiausiai iš kitų Algirdaičių tiko į didžiuosius kunigaikščius.
Švitrigaila Lenkijos labui atsisakė Kameneco ir kitų Podolės pilių.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 226
Jogaila taip pat nesvyravo, ar jam, tikram broliui, pavesti savo valdžią Lie tuvoje, juolab kad žinojo, jog šį kartą aplenkdamas Švitri gailą, uoliai prisirišusį prie graikų tikėjimo ir todėl turintį daug bičiulių, krašte sukeltų pilietinį karą1 . Taigi Švitrigaila Lenkijos labui atsisakė Kameneco ir tolesnių pilių Podolė je2, ir Vilniaus vyskupas Mikalojus, karaliaus įsakymu, sos tinės Šv. Stanislovo katedroje jį iškilmingai paskelbė didžiuo ju kunigaikščiu.
Vytautas už keturiasdešimt tūkstančių florinų atidavė karalystei ir karaliui Kamenecą, Smotričių, Skalą ir Červonogradą.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 344
Veikiau norėdamas len\nkus labiau palenkti į karalių, Vytautas galop sutiko nu\nsileisti, bet pareikalavo kaip atlyginimo keturiasdešimt\ntūkstančių lenkų auksinų (vadinamųjų florinų). Kadan-\n346\n\n## Puslapis 345\n\ngi valstybės iždas buvo dėl karų ištuštėjęs, Vytautas,\nSpitekui iš Melštino, Krokuvos vaivadai, parūpinus pini\ngų, atidavė karalystei ir karaliui Kamenecą, Smotričių,\nSkalą, Červonogradą. Vėliau šių valdų vietininku kara\nlius laikinai buvo paskyręs Spiteką.
Moldavijos vaivada Steponas su turkų paša Malkoču kariavo Lenkijos žemėje nuo Kameneco iki Lvovo ir net Tarnovo.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Anoniminis metraštininkas, Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.).
Tais pačiais metais Lietuvos žemę ištiko baisus ba das, ir paplito žmonėse prancūziškos ligos4 0 . Paskui, sekančių metų vasarą bei rudenį4 I, atėjo Moldavijos vaivada Steponas, o su juo — turkų sultono didysis pa ša, vardu Malkočas 4 2 , vedinas daugeliu žmonių, ir ka riavo po Lenkijos žemę, Kamenecu pradedant, ir ligi Lvovo, ir net ligi Tamovo, už dešimties mylių nuo Kro kuvos 4 3 . Sugrįžo, padarę Lenkijos žemei daug žalos.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Kunigaikštį Teodorą su šeimy na išgabeno į Vilnių. Po šio Su len k a is tariasi d ė l žygio smarkiai sunerimo len- P o d o lės v a ld y m o kai, būgštaudami, kad Vytau to pergalės nepaverstų nie kais jų senų ketinimų valdyti Podolę, ypač dėl to, kad Vytautas, gerai prisimindamas karus, kuriuos vedė Al girdo vadovaujami lietuviai, vydami iš Podolės skitus, neslėpė, jog šią žemę jis imąs į savo rankas ne tik kaip karo laimikį, atitekusį po pergalingo karo, bet ir kaip seną, teisėtai jam priklausančią valdą. Jogaila visaip stengėsi susitarti su Vytautu, kad šis nesipriešintų len kų įsitvirtinimui šiose žemėse.