Lietuvos istorijos žinių lobynas
vieta
14 teiginiai14 įrašai1 struktūruoti ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Rodomi visi 14 teiginiai ir visi 14 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.
Grįžti į objekto apžvalgą1–16 iš 16 rodomų įrašų
Jurbarko pilis buvo sugriauta, todėl jos statytojas nebeturėjo ryšio su Klaipėdos pilimi.
PDF 77
Jo pastatyta Jurbarko pilis buvo sugriauta; su Klaipėdos\npilim jis jau nebeturėjo ryšio. Nustojęs vilties veikiai nuka-\nriauti Žemaičius, jis vėliau Klaipėdą perleido Prūsų kryžiuo-\nčiams (1328 m.
Po Durbės pralaimėjimo Jurbarko pilis buvo sugriauta.
PDF 77
Jo pastatyta Jurbarko pilis buvo sugriauta; su Klaipėdos\npilim jis jau nebeturėjo ryšio. Nustojęs vilties veikiai nuka-\nriauti Žemaičius, jis vėliau Klaipėdą perleido Prūsų kryžiuo-\nčiams (1328 m.
Apgriautos pilies plytos buvo renkamos ir pardavinėjamos į Jurbarką krosnims bei dūmtraukiams mūryti.
PDF 118
Seniau jos sudarė ketvirtainį, kampuose su tvirtintą bokštais, vienas jų, aukštesnis už kitus, stovi išlai kęs pirmapradį pavidalą. Dabar sienos ir trys kiti bokštai gerokai apgriauti, ypač per pastaruosius dvidešimt metų, o šiuo metu netgi nedraudžiama plytas rinkti ir pardavinėti į Jurbarką krosnims ir dūmtraukiams mūryti. Viena siena iš vakarų pusės jau seniai buvo nugriauta, kad atsivertų vaiz das į Nemuną.
1259 m. prie Nemuno buvo pastatyta Jurbarko pilis, kurios žemaičiai neįstengė išgriauti.
PDF 72
Po ilgų kovų jis pasistatė Nemuno pakrantėje Jurbarko pilį (1259\nm.), kurios žemaičiai taip pat neįstengė išgriauti.
Aprašomu metu apgriuvusios sienos ir bokštų plytos buvo renkamos ir pardavinėjamos į Jurbarką krosnims bei dūmtraukiams mūryti.
PDF 118
Seniau jos sudarė ketvirtainį, kampuose su tvirtintą bokštais, vienas jų, aukštesnis už kitus, stovi išlai kęs pirmapradį pavidalą. Dabar sienos ir trys kiti bokštai gerokai apgriauti, ypač per pastaruosius dvidešimt metų, o šiuo metu netgi nedraudžiama plytas rinkti ir pardavinėti į Jurbarką krosnims ir dūmtraukiams mūryti. Viena siena iš vakarų pusės jau seniai buvo nugriauta, kad atsivertų vaiz das į Nemuną.
Gediminas su kariuomene buvo įrengęs stovyklą tarp Jurbarko ir Kauno.
PDF 194
Vis dėlto, kai, pilyje užkūrus laužą ir šitaip\n7*\n195\n\n## Puslapis 194\n\npadavus pavojaus ženklą, kaimynai įspėti šoko gink\nluotis, magistras turėjo palikti pilį ramybėje. Nebetoli\nsu kariuomene buvo ir Gediminas, įrengęs stovyklą\ntarp Jurbarko ir Kauno. Tai šen, tai ten liepsnojo prie\nšo padegti kaimai, kylantys\nG ed im in a s\nsu m u ša\ndūmai žadino skausmą, o\nk ry ž iu o č iu s ir a tim a\nskausmas — drąsą, tačiau ap-\niš jų Ž e m a itiją\ndairiam\nkunigaikščiui\ntuo\ntarpu daugiau rūpėjo, kieno\npusėje jėgų persvara.
Narbutas Kidulių kaime, netoli Jurbarko kairiajame Nemuno krante, minėjo labai seną mūro pilį.
PDF 126
Netoli Jurbarko, Nemuno kairiajame krante. Kidulių kai\nme, yra labai sena mūro pilis. 1805 metais vieno bokštelio lau\n125\n\n## Puslapis 125\n\nko sienoje mačiau tos Dangaus karalienės bareljefinę figūrą iš\nnedailaus, bet labai patvaraus gipso.
Narbutas Veliuoną apibūdino kaip menką miestelį dešiniajame Nemuno krante, esantį penkios mylios nuo Jurbarko.
PDF 130
Skaityk žemiau atitinkamus straipsnius. Ji turėjo savo šventyklą vietovėje, kuri iki šiol tebesivadina Veliuona (Wellona). Dabar tai menkas miestelis dešiniajame Nemuno krante, penkios mylios iki Jurbarko.
1613 m. Jurbarko muitinės knyga pateikia detalesnius vežamų prekių aprašus.
PDF 235
Ir vėl taip iki laivybos sezono pabaigos. 1613 m. Jurbarko muitinės knyga pateikia detalesnius vežamų prekių aprašus.
Lietuviškųjų žemių miestai turėjo mokėti taip: Trakai 100 kapų grašių, Merkinė, Šeduva, Virbalis - po 40 kapų grašių, Jurbarkas, Panevėžys, Šiauliai - po 30 kapų grašių, dar keliolika miestų ir miestelių - po 8-20 kapų grašių.
PDF 389
Kiti miestai turėjo mokėti kur kas mažiau, daugiausia Brestas ir Kije- vas, - po 200 kapų grašių, Minskas, Mogiliavas, Pinskas - po 150 kapų grašių, Gar- dinas - 120 kapų grašių. Lietuviškųjų žemių miestai turėjo mokėti taip: Trakai 100 kapų grašių, Merkinė, Šeduva, Virbalis - po 40 kapų grašių, Jurbarkas, Panevėžys, Šiauliai - po 30 kapų grašių, dar keliolika miestų ir miestelių - po 8-20 kapų grašių. Matyti, kad Kaunas sidabrinės mokėjo kelis kartus mažiau nei Vilnius.
Lituanistika-1890-Skasevskio-klientele vertinimu, 1559 m. Mikalojus Radvila Juodasis galėjo padėti Skaševskiui gauti pelningą Jurbarko seniūno vietą.
PDF 5
Tikėtina, kad ir šį sykį neapsieita be Chodkevičiaus paramos. Trečiąją, dar pelningesnę Jurbarko se niūno vietą 1559 m. Skaševskiui turbūt padėjo gauti irgi Žemaitijos seniūnas, arba Vilniaus vaivada, Mikalojus Rad vila Juodasis.
Prieš Velykas Kęstutis su kariauna puolė Jurbarko pilį, griovė jos mūrus mašinomis ir iš patrankų šaudė paraku.
PDF 262
Prieš pat Velykas Kęstutis vėl pats su kariauna išsiruošė į Jurbarką, norėdamas užimti tenykštę pilį. Puolė ją, griovė mūrus mašinomis, iš kelių patrankų šaudė pa raku1 2. Tačiau gynybai vadovavęs komtūras Jonas Meldinge- nas ir narsus riteris Jonas Pfirtas davė smarkų atkirtį ir užtęsė 1 Wigand. - Ap. Voigt. - B. V. - S. 367. 2 Pirmasis istorijoje paminėjimas apie lietuvių panaudotą šaunamąjį gin klą. Parako išradimas visų pirma priskiriamas kinams - sakoma, kad iš jų nusižiūrėjo mongolai, o iš šių - arabai. Tačiau parakas buvo naudojamas tik medžioklėje, o karo srityje visiškai nežinomas. XIII amžiuje totoriai mūšyje prie Lignicos žirgus ir žmones, o Kazanės totoriai 1376 metais per Kazanės apgultį ~ rusinus gąsdino saliutais (Engel. Geschichte der Russen. - S. 247j. Regis, Ispanijos arabai pirmieji sumanė minas paraku
1384 m. Vytautas pirmiausia atkeliavo prie Jurbarko pilies ir liepė iškviesti jos komtūrą.
PDF 313-314
Pirmiausia atkeliavo 1 Vitoldus revocatus a Jagellone Magno Duce, testatur se accepisse Bzescie, Drohiczyn, Mielnik, Bielsko, Surai, Kamieniec, Volkovisk et Grodno cum toto districtu. Promittitque ipsi obsequium et fidelitatem, et quod praemonebit eum de insidis, et consiliis adversa riorum neque mittet quoque legationem ipso inscio, neque repetet patrimonium (Vytautas, Jogailos pavadintas didžiuoju kunigaikščiu, liudija, kad jis pasiima Brastą, Drohičiną, Melniką, Belską, Suražą, Kamenecą, Volkovyską ir Gardiną su visomis apskritimis. Ir paža da jam paklusnumą ir ištikimybę, ir kad įspės jį apie žabangas bei priešinin kų sąmokslus. Be to, kad jam nežinant nesiųs jokių pasiuntinybių ir nebesieks tėvonijos). Cromer. Index Arch. Cravoc. - Nr. 380. - An. 1384. 2Detmar. - Ap. Voigt. - B. V. - S. 437. .315 prie Jurbarko pilies1, paliepė iškviesti tenykštį komtūrą; pas tarasis skubiai su kai kuriais ordino broliais išėjo, prašyda mas, kad teiktųsi užeiti į pilį
Vytautas tuo pačiu žygio metu sudegino Jurbarką, Marienburgą, Ritersverderį, Ragainę ir Memelį.
PDF 548
Vytautas tuo pačiu kartu degina Jurbarką, M arienbur gą, Ritersverderį, Ragainę ir Memelį.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Nebetoli su kariuomene buvo ir Gediminas, įrengęs stovyklą tarp Jurbarko ir Kauno. Tai šen, tai ten liepsnojo prie šo padegti kaimai, kylantys G ed im in a s su m u ša dūmai žadino skausmą, o k ry ž iu o č iu s ir a tim a skausmas — drąsą, tačiau ap- iš jų Ž e m a itiją dairiam kunigaikščiui tuo tarpu daugiau rūpėjo, kieno pusėje jėgų persvara. Jis kol kas turėjo nedidelę ka riuomenę, laukė pagrindinių dalinių, kurie su naugar- dukiečiais ir polockiečiais, atėjusiais į pagalbą, turėjo už dienos ar kitos pasirodyti.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Malone brangiu del žmonių: Ture auxin kajb irplite, Ture pilnu rugiu kloniu, Garbe ture manip mundu9. Pilvytė yra originalus lietuviškas pavaclin imas. Pilwis iš tik rųjų reiškia storulį, perkeltine prasme - turčių. Iš čia Pilwitos, kaip vadina Strijkovskis, arba Pilwite, reiškia turto deivę.