Vieta

Jurbarkas

16 teiginių17 įrašų7 ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 16 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–16 iš 16 teiginių

t-001vidutinis

Jurbarko pilis buvo sugriauta, todėl jos statytojas nebeturėjo ryšio su Klaipėdos pilimi.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 77

Jo pastatyta Jurbarko pilis buvo sugriauta; su Klaipėdos pilim jis jau nebeturėjo ryšio. Nustojęs vilties veikiai nukariauti Žemaičius, jis vėliau Klaipėdą perleido Prūsų kryžiuočiams (1328 m.
t-002vidutinis

Po Durbės pralaimėjimo Jurbarko pilis buvo sugriauta.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 77

Jo pastatyta Jurbarko pilis buvo sugriauta; su Klaipėdos pilim jis jau nebeturėjo ryšio. Nustojęs vilties veikiai nukariauti Žemaičius, jis vėliau Klaipėdą perleido Prūsų kryžiuočiams (1328 m.
t-003vidutinis

Apgriautos pilies plytos buvo renkamos ir pardavinėjamos į Jurbarką krosnims bei dūmtraukiams mūryti.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 118

Seniau jos sudarė ketvirtainį, kampuose sutvirtintą bokštais, vienas jų, aukštesnis už kitus, stovi išlaikęs pirmapradį pavidalą. Dabar sienos ir trys kiti bokštai gerokai apgriauti, ypač per pastaruosius dvidešimt metų, o šiuo metu netgi nedraudžiama plytas rinkti ir pardavinėti į Jurbarką krosnims ir dūmtraukiams mūryti. Viena siena iš vakarų pusės jau seniai buvo nugriauta, kad atsivertų vaizdas į Nemuną.
t-004vidutinis

1259 m. prie Nemuno buvo pastatyta Jurbarko pilis, kurios žemaičiai neįstengė išgriauti.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 72

Po ilgų kovų jis pasistatė Nemuno pakrantėje Jurbarko pilį (1259 m.), kurios žemaičiai taip pat neįstengė išgriauti.
t-005vidutinis

Aprašomu metu apgriuvusios sienos ir bokštų plytos buvo renkamos ir pardavinėjamos į Jurbarką krosnims bei dūmtraukiams mūryti.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 118

Seniau jos sudarė ketvirtainį, kampuose sutvirtintą bokštais, vienas jų, aukštesnis už kitus, stovi išlaikęs pirmapradį pavidalą. Dabar sienos ir trys kiti bokštai gerokai apgriauti, ypač per pastaruosius dvidešimt metų, o šiuo metu netgi nedraudžiama plytas rinkti ir pardavinėti į Jurbarką krosnims ir dūmtraukiams mūryti. Viena siena iš vakarų pusės jau seniai buvo nugriauta, kad atsivertų vaizdas į Nemuną.
t-006vidutinis

Gediminas su kariuomene buvo įrengęs stovyklą tarp Jurbarko ir Kauno.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 194

Vis dėlto, kai, pilyje užkūrus laužą ir šitaip 7* 195 ## Puslapis 194 padavus pavojaus ženklą, kaimynai įspėti šoko ginkluotis, magistras turėjo palikti pilį ramybėje. Nebetoli su kariuomene buvo ir Gediminas, įrengęs stovyklą tarp Jurbarko ir Kauno. Tai šen, tai ten liepsnojo priešo padegti kaimai, kylantys G ed im in a s su m u ša dūmai žadino skausmą, o k ry ž iu o č iu s ir a tim a skausmas — drąsą, tačiau apiš jų Ž e m a itiją dairiam kunigaikščiui tuo tarpu daugiau rūpėjo, kieno pusėje jėgų persvara.
t-007vidutinis

Narbutas Kidulių kaime, netoli Jurbarko kairiajame Nemuno krante, minėjo labai seną mūro pilį.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 126

Netoli Jurbarko, Nemuno kairiajame krante. Kidulių kaime, yra labai sena mūro pilis. 1805 metais vieno bokštelio lau­ 125 ## Puslapis 125 ko sienoje mačiau tos Dangaus karalienės bareljefinę figūrą iš nedailaus, bet labai patvaraus gipso.
t-008vidutinis

Narbutas Veliuoną apibūdino kaip menką miestelį dešiniajame Nemuno krante, esantį penkios mylios nuo Jurbarko.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 130

Skaityk žemiau atitinkamus straipsnius. Ji turėjo savo šventyklą vietovėje, kuri iki šiol tebesivadina Veliuona (Wellona). Dabar tai menkas miestelis dešiniajame Nemuno krante, penkios mylios iki Jurbarko.
t-009vidutinis

1613 m. Jurbarko muitinės knyga pateikia detalesnius vežamų prekių aprašus.

Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

PDF 235

Ir vėl taip iki laivybos sezono pabaigos. 1613 m. Jurbarko muitinės knyga pateikia detalesnius vežamų prekių aprašus.
t-010vidutinis

Lietuviškųjų žemių miestai turėjo mokėti taip: Trakai 100 kapų grašių, Merkinė, Šeduva, Virbalis - po 40 kapų grašių, Jurbarkas, Panevėžys, Šiauliai - po 30 kapų grašių, dar keliolika miestų ir miestelių - po 8-20 kapų grašių.

Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

PDF 389

Kiti miestai turėjo mokėti kur kas mažiau, daugiausia Brestas ir Kijevas, - po 200 kapų grašių, Minskas, Mogiliavas, Pinskas - po 150 kapų grašių, Gardinas - 120 kapų grašių. Lietuviškųjų žemių miestai turėjo mokėti taip: Trakai 100 kapų grašių, Merkinė, Šeduva, Virbalis - po 40 kapų grašių, Jurbarkas, Panevėžys, Šiauliai - po 30 kapų grašių, dar keliolika miestų ir miestelių - po 8-20 kapų grašių. Matyti, kad Kaunas sidabrinės mokėjo kelis kartus mažiau nei Vilnius.
t-011vidutinis

Lituanistika-1890-Skasevskio-klientele vertinimu, 1559 m. Mikalojus Radvila Juodasis galėjo padėti Skaševskiui gauti pelningą Jurbarko seniūno vietą.

Lituanistika-1890-Skasevskio-klientele

PDF 5

Tikėtina, kad ir šį sykį neapsieita be Chodkevičiaus paramos. Trečiąją, dar pelningesnę Jurbarko seniūno vietą 1559 m. Skaševskiui turbūt padėjo gauti irgi Žemaitijos seniūnas, arba Vilniaus vaivada, Mikalojus Radvila Juodasis.
t-012vidutinis

Prieš Velykas Kęstutis su kariauna puolė Jurbarko pilį, griovė jos mūrus mašinomis ir iš patrankų šaudė paraku.

Lietuvių tautos istorija, t. 5

PDF 262

Prieš pat Velykas Kęstutis vėl pats su kariauna išsiruošė į Jurbarką, norėdamas užimti tenykštę pilį. Puolė ją, griovė mūrus mašinomis, iš kelių patrankų šaudė paraku1 2. Tačiau gynybai vadovavęs komtūras Jonas Meldingenas ir narsus riteris Jonas Pfirtas davė smarkų atkirtį ir užtęsė 1 Wigand. - Ap. Voigt. - B. V. - S. 367. 2 Pirmasis istorijoje paminėjimas apie lietuvių panaudotą šaunamąjį ginklą. Parako išradimas visų pirma priskiriamas kinams - sakoma, kad iš jų nusižiūrėjo mongolai, o iš šių - arabai. Tačiau parakas buvo naudojamas tik medžioklėje, o karo srityje visiškai nežinomas. XIII amžiuje totoriai mūšyje prie Lignicos žirgus ir žmones, o Kazanės totoriai 1376 metais per Kazanės apgultį ~ rusinus gąsdino saliutais (Engel. Geschichte der Russen. - S. 247j. Regis, Ispanijos arabai pirmieji sumanė minas paraku
t-013vidutinis

1384 m. Vytautas pirmiausia atkeliavo prie Jurbarko pilies ir liepė iškviesti jos komtūrą.

Lietuvių tautos istorija, t. 5

PDF 313-314

Pirmiausia atkeliavo 1 Vitoldus revocatus a Jagellone Magno Duce, testatur se accepisse Bzescie, Drohiczyn, Mielnik, Bielsko, Surai, Kamieniec, Volkovisk et Grodno cum toto districtu. Promittitque ipsi obsequium et fidelitatem, et quod praemonebit eum de insidis, et consiliis adversa riorum neque mittet quoque legationem ipso inscio, neque repetet patrimonium (Vytautas, Jogailos pavadintas didžiuoju kunigaikščiu, liudija, kad jis pasiima Brastą, Drohičiną, Melniką, Belską, Suražą, Kamenecą, Volkovyską ir Gardiną su visomis apskritimis. Ir pažada jam paklusnumą ir ištikimybę, ir kad įspės jį apie žabangas bei priešininkų sąmokslus. Be to, kad jam nežinant nesiųs jokių pasiuntinybių ir nebesieks tėvonijos). Cromer. Index Arch. Cravoc. - Nr. 380. - An. 1384. 2Detmar. - Ap. Voigt. - B. V. - S. 437. .315 prie Jurbarko pilies1, paliepė iškviesti tenykštį komtūrą; pastarasis skubiai su kai kuriais ordino broliais išėjo, prašydamas, kad teiktųsi užeiti į pilį
t-014vidutinis

Vytautas tuo pačiu žygio metu sudegino Jurbarką, Marienburgą, Ritersverderį, Ragainę ir Memelį.

Lietuvių tautos istorija, t. 5

PDF 548

Vytautas tuo pačiu kartu degina Jurbarką, M arienburgą, Ritersverderį, Ragainę ir Memelį.
t-209289vidutinis

Anot vyskupo, uolus Jurbarko klebonas M. Kirvelis 1858 m. rugpjūčio 15 d. prikalbėjo savo parapiją visiškai atsisakyti degtinės.

Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje

PDF 62

Anot vyskupo, gerti Užnemunės lietuvių pavyzdžiu žemaičiai nustoję patys, o tai pastebėjęs uolus Jurbarko klebonas M. Kirvelis "prikalbėjo savo parapiją visiškai išsižadėti degtinės (1858 m. rugpjūčio 15 d.)"12
t-214601vidutinis

Prie Jurbarko buvo senos pilies griuvėsiai.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 276

Ji įteka į Nemuną prie pat Jurbarko ir skalauja labai senos pilies griuvėsius prie pat miesto, buvusio jos kairiojoje pakrantėje.