Santrauka

kariuomenei įsiveržti į Mažąją Lietuvą ligi Karaliaučiaus, Įsruties, Gumbinės, Stalupėnų.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 1347 m. pabaigoje magistras sutelkė anglų ir prancūzų kryžininkus Įsrutyje gynybai nuo lietuvių.c-001
t-002 Grįžęs namo, jis vėl organizavo žygį iš Įsruties į Kauną ir, kronikos žodžiais, atnešė stabmeldžiams visokių nelaimių.c-002
t-003 Rytų fronte Vokiečių jėgų menkumas leido Rusijos kariuomenei įsiveržti į Mažąją Lietuvą ligi Karaliaučiaus, Įsruties, Gumbinės, Stalupėnų.c-003
t-004 Jis kiek sutrumpėjo, kai reikšmingais 1336 metais, prie Nemuno kryžiuočiams ėmus statytis naujas pilis, nadruvių plote, iš visų pusių supamame didelių miškų masyve, buvo pasta­ tyta didelė keturių bokštų pilis Įsrutis (Insterburg).c-004
t-005 Metų pabaigoje magistras ruošėsi įsiveržti su kryžininkais anglais, prancūzais - bet žygio neįvykdė, juos sutelkė Įsrutyje gynybai nuo lietuvių.c-005
t-006 Grįžęs namo, jis vėl organizavo žygį iš Įsruties į Kauną, „atnešė stabmeldžiams visokių nelaimių“, bet per Kauno mūrinės pilies statyba.c-006

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: 1347 m. pabaigoje magistras sutelkė anglų ir prancūzų kryžininkus Įsrutyje gynybai nuo lietuvių.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

1346 m. balandį įsiveržę į Livoniją lietu- viai sunaikino Mežuotnės pilį, nukovė kom- tūrą su keliais kitais broliais. Metų pabaigoje magistras ruošėsi įsiveržti su kryžininkais anglais, prancūzais - bet žygio neįvykdė, juos sutelkė Įsrutyje gynybai nuo lietuvių.

1347 m. vasarį „abu lietuvių karaliai“ puolė Prūsijoje Rastenburgą, niokojo Bartos žemę iki Girdavų pilies, apgulė Lunenburgą, sunaikino jo papilį.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-002

Santrauka: Grįžęs namo, jis vėl organizavo žygį iš Įsruties į Kauną ir, kronikos žodžiais, atnešė stabmeldžiams visokių nelaimių.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Vasarą su gausiais svetimšalių būriais ir savais kariais maršalas žygiavo Gardino link, bandė pereiti Nemuną brasta, bet jiems buvo sukliudyta. Grįžęs namo, jis vėl organizavo žygį iš Įsruties į Kauną, „atnešė stabmeldžiams visokių nelaimių“, bet per

Kauno mūrinės pilies statyba. Pirmoji Kauno pilis kronikose paminėta 1361 m.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-003

Santrauka: Rytų fronte Vokiečių jėgų menkumas leido Rusijos kariuomenei įsiveržti į Mažąją Lietuvą ligi Karaliaučiaus, Įsruties, Gumbinės, Stalupėnų.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Rytų fronte Vokiečių jėgų menkumas leido Rusijos kariuomenei įsiveržti į Mažąją Lietuvą ligi Karaliaučiaus, Įsru- ties, Gumbinės, Stalupėnų. Tačiau veikiai vokiečiai išstūmė ru- sų kariuomenę ir įsiveržė į dabartinės Lietuvos teritoriją, ypa- čiai į Suvalkų kraštą.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-004

Santrauka: Jis kiek sutrumpėjo, kai reikšmingais 1336 metais, prie Nemuno kryžiuočiams ėmus statytis naujas pilis, nadruvių plote, iš visų pusių supamame didelių miškų masyve, buvo pasta­ tyta didelė keturių bokštų pilis Įsrutis (Insterburg).

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Iš pagrindinės ordino žygių bazės Karaliaučiaus kelias iki uždaro lietuvių sodybų ploto buvo gana tolimas. Jis kiek sutrumpėjo, kai reikšmingais 1336 metais, prie Nemuno kryžiuočiams ėmus statytis naujas pilis, nadruvių plote, iš visų pusių supamame didelių miškų masyve, buvo pasta­ tyta didelė keturių bokštų pilis Įsrutis (Insterburg). Ši paskutinė ordino pilis dykroje virto svarbiu sustojimo punktu į «reysus» žygiuojantiems ir grįžtantiems.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-005

Santrauka: Metų pabaigoje magistras ruošėsi įsiveržti su kryžininkais anglais, prancūzais - bet žygio neįvykdė, juos sutelkė Įsrutyje gynybai nuo lietuvių.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Metų pabaigoje magistras ruošėsi įsiveržti su kryžininkais anglais, prancūzais - bet žygio neįvykdė, juos sutelkė Įsrutyje gynybai nuo lietuvių.

1347 m.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-006

Santrauka: Grįžęs namo, jis vėl organizavo žygį iš Įsruties į Kauną, „atnešė stabmeldžiams visokių nelaimių“, bet per Kauno mūrinės pilies statyba.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Grįžęs namo, jis vėl organizavo žygį iš Įsruties į Kauną, „atnešė stabmeldžiams visokių nelaimių“, bet per

Kauno mūrinės pilies statyba. Pirmoji Kauno pilis kronikose paminėta 1361 m.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai