Išsidirbo tuomet visa « reysų » sistema, nes reguliariai ir nustatytais terminais į Žemaičius ir Aukštaičius buvo siunčiami judrus ir nedi deli kariuomenės daliniai, kad jie be vargo pajėgtų išsimaitinti ir rečiau lietuvių apgyventose vietose. Iš pagrindinės ordino žygių bazės Karaliaučiaus kelias iki uždaro lietuvių sodybų ploto buvo gana tolimas. Jis kiek sutrumpėjo, kai reikšmingais 1336 metais, prie Nemuno kryžiuočiams ėmus statytis naujas pilis, nadruvių plote, iš visų pusių supamame didelių miškų masyve, buvo pasta tyta didelė keturių bokštų pilis Įsrutis (Insterburg).
Vasarą su gausiais svetimšalių būriais ir savais kariais maršalas žygiavo Gardino link, bandė pereiti Nemuną brasta, bet jiems buvo sukliudyta. Grįžęs namo, jis vėl organizavo žygį iš Įsruties į Kauną, „atnešė stabmeldžiams visokių nelaimių“, bet per Kauno mūrinės pilies statyba. Pirmoji Kauno pilis kronikose paminėta 1361 m.