Pavestą uždavinį Vy\ntautas labai puikiai atliko, sunaikindamas visą vokiečių maisto\natsargą nuo Nemuno iki Tamovos (aukščiau Insterburgo). Kry\nžiuočiai, kaip rašo kronikininkas Vygandas Marburgietis, šešias\ndienas turėjo išbūti nematę duonos, o arkliai — pašaro^1 ).
Kruvina šio Ordino\npolitika numatė padaryti Sūduvą visiškai negyvenamą,\ntad jos gyventojai ¡buvo arba iškapoti, arba išgabenti į\nkitas Prūsijos dalis. Galbūt jie ir buvo likučiai išvestų jot\nvingių, kurių palikuonis Strijkovskis pastebėdavo prie\nRaigardo ir Insterburgo Prūsijoje. Tačiau negalime su\ntikti su mokslininku Heningu, kuris daro prielaidą, kad\nvisi sūduviai yra buvę jotvingiai, nes kitur esama negin\nčijamų įrodymų, kad buvusi prūsų-lietuvių gentis, kuri\nvadinosi sudinais ir buvo visiškai ne jotvingių kilmės.
Insterburge ordino maršalka Valenrodas asmeniškai sudarė sutartį su Vytautu.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Betgi pirmiausia kunigaikštis Jonušas tarpininku1 2 nuvyko Prūsijon ir pasiekė tiek, kad ordino m ar šalka Valenrodas pats asmeniškai Insterburge sudarė sutartį su Vytautu. Tas kunigaikštis atsidavė ordino globai ir malonei kartu su savo broliu Tautvilą, nieko daugiau iš karto nepagei daudami kaip tik užtarimo pas didįjį kunigaikštį Jogailą, kad priimtų pasiūlymus, anksčiau jam pateiktus